Į pradžią
Lietuvos kaimo
bendruomenių sąjunga
Į pradžią Svetainės žemelapis El. paštas

Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga

Įmonės kodas: 195745792

Teisinis statusas: Asociacija


Registracijos adresas: K. Donelaičio g. 2
LT-44213 Kaunas

Buveinės adresas: Žemaičių g. 31-313, LT-44175 Kaunas


El. paštas: lkbsajunga@gmail.com

 

 Pirmininkė Virginija Šetkienė,

tel. (+370) 610 64152

  

2011-08-05  

Dviračių žygis į Ilguvą rugpjūčio 6-7 d. skirtas Beatričės Grincevičiūtės 100 – osioms gimimo metinėms

Rugpjūčio 6 d. 10 val. dviratininkų kolona pajuda nuo Zanavykų krašto muziejaus. Važiuojame per Plokščius.
Plokščiuose aplankome V. Kudirkos akmenį; Šventaduobę; Vaiguvos upelį – gatvę.
Plokščiai jaukus, žalumoje paskendęs miestelis. Istoriniuose šaltiniuose minimi nuo 1561 m. Kadaise čia buvo dvaras, tačiau iki šiol išliko tik apskritimo formos dvaro parkelis.
Šventaduobė
Akmeniniai laiptai veda prie Didžiupo upelio slėnyje įrengtos koplytėlės. Šią vietą žmonės vadina Šventaduobe. Legenda pasakoja, kad kažkada Nemunu plaukė Marijos paveikslas. Piemenys jį pagavo ir atnešė į bažnyčią. Iš bažnyčios paveikslas pradingo, o žmonės jį rado prie šaltinio nedidelio upelio krante. Paveikslą vėl ir vėl nešė į bažnyčią, bet ir čia paveikslas dingdavo ir atsirasdavo vis prie to paties šaltinėlio. Tada žmonės nutarė toje vietoje pastatyti koplytėlę su altorėliu ir palikti ten paveikslą. Pirmasis altorėlis ir koplytėlė buvo mediniai, pastatyti XIX a. Šie greitai supuvo, todėl apie 1927 – 1928 m. Plokščių ūkininko P. Rimkaus rūpesčiu Šventaduobė buvo atnaujinta. Iš akmenų išmūrytas altorėlis ir siena. Šalia trykštančio šaltinio vanduo, anot plokštiečių, turi stebuklingą gydomąją galią. Parcinkulio atlaidų metu čia laikomos šv. mišios. Čia taip pat vyksta giesmių ir poezijos popietės.
Vaiguvos upelis - gatvė
Tikriausiai visi esame girdėję apie unikalų miestą Veneciją, pastatytą ant vandens, ten pas kaimyną druskos pasiskolinti plaukiama valtimi, nes gatvių praktiškai nėra… Bet nereikia ieškoti taip toli. Plokščiai garsėja unikalia vieta- Vaiguvos – upeliu. Šiaip upelis būtų kaip upelis, gan platokas ir turintis per sprindį vandens savo dugne. Dugnas jo akmenuotas ir čiurlena sau ramiai Vaiguvos srovė pačiu gatvės viduriu. Tikrai gatvės viduriu… Pasirodo, tas upelis kartu yra ir gatvė… Taip – paprastutė miestelio gatvė, kuria šauniai važinėja automobiliai. Abiejuose upelio krantuose yra keletas sodybų, kuriose gyvenantys žmonės kito susisiekimo paprasčiausiai neturi.
Toliau tęsiame žygi Ilguvos link.
Ilguva. Tai reto grožio dvarvietė prie Nykos upelio santakos su Nemunu, kur ant aukšto upės šlaito stovi medinis liaudiškojo klasicizmo stiliaus dvaras (XVIII a. pabaiga). Dvarą pastatė karaliaus Stanislavo Augusto dvaro šambelionas Julius Grincevičius. Dvaras Grincevičių giminei priklausė iki XIX a. pabaigos. Čia vaikystės metus praleido žymi dainininkė Beatričė Grincevičiūtė. (1911-1988). 1940 m. dvare įkurta senelių prieglauda, dabar - Ilguvos pensionatas.
Aplankome Ilguvos Dvarą; Bažnyčią; Varpinę; Dvarininkų Talko-Grincevičių palaidojimo vietą.
Vakarop važiuosime į nedidelį Sūduvos miestelį Lukšius ir apsistosime Zyplių dvaro prieigose nakvynei.
Zyplių dvare 6 d. startuos lietuviško kino festivalis „Gervės“. Zyrėsime filmus. Lukšiuose sutelkta svarbiausi istorijos, kultūros, architektūros ir meno paminklai: Lukšių bažnyčia, Staliorių koplyčia, stogastulpiai, senkapiai, Zyplių dvaro ansamblis.
Zyplių dvaro ansamblis.
Pastarasis yra vertingas XIX a. architektūros paminklas. Džiugu, kad nuo Kaunas–Šakiai kelio dvaro link veda gražiai susiformavusi įvairių medžių alėja, o šalia eina tarptautinis turizmo dviračių takas.
Ilgus šimtmečius Sūduvos kraštas buvo negyvenamas. Čia plytėjo milžiniškos girios. Po Žalgirio mūšio Sūduvos-Suvalkijos žemės tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdomis. Būtent šiose žemėse vykdavo karališkosios medžioklės. Krašto kolonizacija prasidėjo XVII-XVIII a. 1795 m., po trečiojo Žečpospolitos padalinimo, Užnemunė ir Sūduva atiteko Prūsijai. 1807 m. šios žemės atiteko Napoleonui Bonapartui, kuris sudarė čia Varšuvos kunigaikštystę. Veliuonos seniūnijos dalį (kairiajame Nemuno krante), t.y. Lukšių, Sintautų, Plokščių bei Ilguvos parapijas Napoleonas atidavė kunigaikščiui Juozapui Poniatovskiui. Po šio mirties 1813 m. visi minėti turtai atiteko jo seseriai Teresei Tiškevičienei. Visi šie turtai - milžiniški miškų plotai, keturių parapijų kaimai - vadinosi bendru Zyplių turtų vardu, o patys Zypliai buvo dvarelis su apie 60 margų žemės (dabar Senieji Zypliai). Tada Zypliams priklausė 155 kaimai ir apie 300 valakų girios. Naujoji Zyplių savininkė T.Tiškevičienė savo turtų net nematė, nes nuolat gyveno Paryžiuje. Kai per išlaidumą jai pritrūko pinigų, Zyplių dvarą pardavė Polocko gubernijos dvarininkui Jonui Bartkovskiui. Šis, norėdamas būti arčiau savo turtų, pasistatė naują dvarą netoli Lukšių ir pavadino Naujaisiais Zypliais. Šiam mirus dvaras atiteko podukrai Joanai Volfersaitei-Kučinskienei, kuri dvare negyveno ir į dvarą buvo atvykusi tik du kartus (statant ir šventinant bažnyčią). Vėliau Zypliai atiteko Liudvikai Ostrovskienei, kuri Naujuosius Zyplius pardavė grafui Tomui Potockiui. 1897 m. sudegė visi mediniai dvaro pastatai, kurių vietoje buvo atstatyti mūriniai. Iki Pirmojo pasaulinio karo dvarą valdė Potockienė, o 1919 m. kraštą užėmus Lenkijos kariuomenei į Zyplius buvo perkelta Seinų kunigų seminarija. Tarpukario Lietuvoje dvaro rūmuose buvo žemės ūkio mokykla, o po 1945 m. - kolūkio valdyba. Zyplių dvaras Šakių rajone yra vienas jauniausių dvarų Lietuvoje. Jo istorija nesiekia 200 metų. Zyplių dvaro sodyba yra išsidėsčiusi lygumoje. Ją sudaro du sektoriai: reprezentacinis ir ūkio-gamybinis. Centriniai rūmai - tai svarbiausias visos sodybos akcentas bei kompozinis centras. Apie juos grupuojami kiti gyvenamieji bei ūkio ir pagalbiniai pastatai. Visa tai sudaro reprezentacinį sektorių, kurį iš trijų pusių supa sudėtingos formos parkas su vaismedžių sodu, o iš ketvirtosios - ūkio pastatai. 21 ha parke yra du tvenkiniai, kurie šiandien baigia džiūti. Naujieji Zypliai buvo nedidelis dvaras, turintis 10 valakų žemės. Pagrindinius dvaro plotus užėmė miškai, kurie davė pajamas. Mūrinius dvaro pastatus ir medinius ūkinius pastatus pastatė Jonas Bartkovskis. 1845-1855m. buvo pastatyti dvaro rūmai, dvi oficinos, virtuvė su pirtimi. 1898-1901 m. prie rūmų buvo pristatyti keturkampiai dviaukščiai priestatai su mansardomis.
Viso žygio metu bus akcentuota ne tik istorinė lankytinų vietų reikšmė, paveldo išsaugojimo svarba, žymių žmonių nuopelnai Zanavykų kraštui, bet ir tai, kaip kelyje turi elgtis ir atrodyti saugus dviratininkas. Minėto žygio metu dviratininkams bus išdalintos liemenės ir atšvaitai. Kuriuos žygeiviams skyrė Kelių direkcija, nes bendruomenė dalyvauja Kelių direkcijos organizuojamame konkurse „Eismo saugumas bendruomenėse 2011“.
Žygeivius lydės Šakių rajono kelių policijos ekipažas.
7 d. po pietų parvykstame į Šakius

Parengė Zanavykų krašto muziejaus specialistė etnografijai
Šakių raj, Girėnų bendruomenės valdybos narė
Rima Vasaitienė
 
Atgal   Spausdinti  

© Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga. Visos teisės saugomos.  Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.