Į pradžią
Lietuvos kaimo
bendruomenių sąjunga
Į pradžią Svetainės žemelapis El. paštas

Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga

Įmonės kodas: 195745792

Teisinis statusas: Asociacija


Registracijos adresas: K. Donelaičio g. 2
LT-44213 Kaunas

Buveinės adresas: Žemaičių g. 31-313, LT-44175 Kaunas


El. paštas: lkbsajunga@gmail.com

 

 Pirmininkė Virginija Šetkienė,

tel. (+370) 610 64152

  

2011-11-21  

Susitikimai su Vengrijos kaimų lyderiais sušildė biržiečius bendruomenininkus

 

 

Spalio 21–25 dienomis Biržų rajono kaimo bendruomenių sąjunga, įgyvendindama Lietuvos kaimo tinklo projektą „Biržų krašto bendruomenių projektų idėjų paieška ir geros patirties sklaida, plėtojant tarptautinį bendradarbiavimą“, penkias dienas paskyrė pažinčiai su Vengrijos Respublikos kaimo žmonių  gyvenimo ypatumais, projektine, kultūrine, socialine veikla.

Vykti kartu su bendruomenių lyderiais buvo pakviesti Biržų VVG administracijos darbuotojai bei šios organizacijos nariai.

Kelionė per Lenkiją ir Slovakiją neprailgo, nes dalinomės savo visuomeninio darbo  patirtimi, o mūsų dar laukė nauja pažintis su kita šalimi: jos gyvenimu kaime, ypatumais ir iššūkiais, kurie ir panašūs, ir skirtingi, lyginant su mūsų kaimo žmonių gyvenimu.

Budapešte mus sutiko lietuvė Jonė, kuri su vyru Peteriu, kalbančiu lietuviškai, padarė viską, kad kuo daugiau įspūdžių ir idėjų išsivežtume į Lietuvą. Mums labai pasisekė, kas šie žmonės mus globojo ir teikė visokeriopą informaciją.

Didžiausias Vengrijos turtas – terminiai šaltiniai. Kaimų ir miestelių gyventojai išnaudoja šį turtą, pritraukdami turistus, norinčius gydytis. Ir mes paragavome šilto vandens, trykštančio iš 1200 metrų gylio.

Kelionės tikslas buvo susitikti su nedidelio miestelio Balatoncsicso vadovais ir sužinoti, kaip gyvena, kuo džiaugiasi vengrai. Mus pasitiko Balatoncsicso savivaldybės meras Jozsef Schumacher ir šalia įsikūrusio Szentanhtalfa miestelio meras Kiss Csaba.

Jozsef Schumacher sakė, kad apie Lietuvą žino nedaug, bet žino, kad Arvydas Sabonis – lietuvis. Nijolė Šatienė, Biržų rajono kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė, pridūrė, kad mūsų delegacija iš Biržų rajono, kuriame gimė stipriausias pasaulio žmogus Žydrūnas Savickas.

Abiejų miestelių merai papasakojo, kad kaimuose labai daug jaunų žmonių, gyventojų  amžiaus vidurkis 40 metų. O Szentanhtalfa miestelyje 30 proc. gyventojų jaunesni nei 18 metų. Čia šeimos augina po 6–12 vaikų (nazarėnų religinės bendruomenės). Tėvai rūpinasi vaikais patys, niekas neina prašytis pašalpų ar lengvatų. Nors pašalpų ir lengvatų sunkiau gyvenantiems žmonėms Vengrijoje yra nemažai. Tačiau čia visi žmonės dirba, stengiasi pragyventi, turi savo versliukus. Vaikai perima tėvų verslą, iš kaimo į miestus nebėga. Miestelį supančiuose penkiuose kaimuose gyvulininkyste nesiverčiama. Paskutinė galvijų ferma uždaryta prieš dvejus metus. Yra trys didesni avių ūkiai, keli gyventojai augina ožkas ir spaudžia sūrius. Yra keli stambūs vyndariai, ekologiškai auginantys vynuoges ir darantys ekologišką vyną. Vis daugiau žmonių užsiima bitininkyste, kuriasi vaistažolių ūkiai. Pagrindinis verslas – vynuogės ir vynas, nes čia palankios sąlygos vynuogėms  auginti.

Per krizę nemažai vengrų patys prie namų pradėjo auginti daržoves, nors iki tol tai nebuvo populiaru. Pasak mus globojusios Jonės, ekologiškos daržovės ir vaisiai Vengrijoje yra labai brangūs. Biržiečiams rūpėjo sužinoti, kaip administruojami kaimai ir miesteliai. Šiuo metu Vengrija ruošiasi savivaldos reformai, ketinama stambinti savivaldybes, o kol kas kiekvienas (net mažiausias) kaimelis ar miestelis turi savo merą (tai neetatinis 4 metų kadencijai renkamas žmogus, kuriam gali būti mokama premija už darbą, jei savivaldybė turi tam pinigų). Administracinius dalykus tvarko (registruoja gimimus, mirtis, santuokas ir panašiai) etatinis darbuotojas – notaras. Šiems penkiems kaimams skirtas vienas notaras.

Apsikeitus mandagumo dovanėlėmis, merai biržiečius palydėjo į Szentanhtalfa kaimo vaikų darželį, kuris rekonstruotas gavus ES paramą. Po šio apsilankymo, lankėmės Gergely Bor Haz vyndarystės ūkyje. Aplankėme ir Pilisszentlaszlo kaimą. Meras Illes Gyorgy pristatė savo miestelį, kuriame 1200 gyventojų. Gyventojų skaičius nuolat didėja, nes kaime kuriasi jaunos šeimos. Yra du nedideli vaikų darželiai, mokykla, gydytojo priimamasis, viena parduotuvė, vienas restoranas ir dvi užeigos. Metų biudžetas – 1 milijonas litų. Visi gyventojai turi darbus čia arba apylinkėse. Kai kurie važiuoja dirbti į Budapeštą. Iš kitų regionų žmonės darbo vyksta ieškoti ir į užsienį (per pastaruosius 10 metų dėl darbo stygiaus iš šalies išvyko apie 200 000 vengrų). Didžiausias rūpestis – išlaikyti mokyklą. Prieš aštuonerius metus valstybinė mokykla buvo uždaryta, nes nebuvo iš ko mokėti atlyginimų mokytojams, tačiau įsikūrė privati mokykla, dirbanti pagal Valdorfo sistemą, į kurią atvežami vaikai ir iš aplinkinių kaimų, ir dabar joje mokosi jau du šimtai mokinių. Mokslas mokamas (išskyrus socialiai remiamiems vaikams), tačiau tie, kurie negali ar nenori mokėti už mokslą, savo vaikus veža mokytis į netoliese esantį Sentendrė miestelį, į valstybinę mokyklą.

Pastebėjome, kad savivaldybėse dirba mažai moterų. Vengrijoje jau kalbama apie kvotas moterims šalies politinėje sistemoje. Daug moterų dirba teisėjomis, gydytojomis. Jei moterys būtų tik namų šeimininkės, šeimos sunkiai pragyventų.

Pastaraisiais metais Vengrijos Vyriausybė sugriežtino pašalpų dalijimą bedarbiams ir socialiai remtiniems žmonėms. Prašantys pašalpų privalo dirbti viešuosius darbus. O bedarbiai negali atsisakyti bet kokio jiems pasiūlyto darbo. Meras pasakojo, kad jų savivaldybėje gyvena nemažai čigonų, ir prisiminė Vengrijos Vyriausybės programą, skirtą čigonų verslumui skatinti. Čigonams dovanojami sėklų, sodinukų paketai, gyvūnai namų ūkiams ir mokoma, kad patys sėtų, augintų. Tačiau apie projekto sėkmę tik juokaujama: jei projektas pasisektų bent daugiau nei 10 proc., jo autoriams reikėtų įteikti Nobelio premiją.

Mums rūpėjo sužinoti, ar daug ES paramos gauna savivaldybė, bendruomenė. Meras paaiškino, kad jie yra įsikūrę netoli Budapešto, žmonės čia gyvena geriau, tad ES paramos gauna mažai. Toliau įsikūrusios gyvenvietės gauna daugiau paramos. Kaimai gražiai bendradarbiauja tarpusavyje, dalinasi savo gerąja patirtimi.

Su šių miestelių ir gyvenviečių vadovais ir bendruomenininkais atsisveikinome pasikeitę adresais, suvenyrais ir sutarę bendrauti ateityje. Biržų rajono kaimo bendruomenių ir VVG lyderių kelionę į Vengriją iš dalies finansavo Lietuvos kaimo tinklas.

Tokios dalykinės išvykos, pasidalinti patirtimi, parsivežti naujų idėjų, biržiečius skatina aktyvinti bendruomeninę veiklą ir taip džiuginti kaime gyvenančius žmones.

 

Biržų rajono kaimo bendruomenių sąjungos tarybos pirmininkė

Nijolė Šatienė

 

 

 
Atgal   Spausdinti  

© Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga. Visos teisės saugomos.  Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.