Į pradžią
Lietuvos kaimo
bendruomenių sąjunga
Į pradžią Svetainės žemelapis El. paštas
2015-04-27  

Lietuvos Kaimo Parlamentas: Socialinis verslas – naujos galimybės Lietuvos kaimui

Antrą kartą sušauktas Lietuvos Kaimo Parlamentas bandė įžiebti entuziazmą ir verslumo iniciatyvą kaimiškose vietovėse. Diskutuota įvairiausiomis kaimui aktualiomis temomis, bet daugiausia dėmesio skirta socialinės infrastruktūros vystymui, kaimo gyventojų bendruomenių socialinio verslumo ir socialinės įtraukties didinimui. 

Pasak Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkės Guodos Burokienės, susirinkę kaimo organizacijų, vietos ir nacionalinės valdžios atstovai bei po 3 delegatus net iš 42 šalies rajonų padirbėjo iš peties - priimtas ne vienas svarbus sprendimas Lietuvos kaimiškų vietovių naudai: nuspręsta  teikti prašymą LR Seimui ir LR vyriausybei  įteisinti kaimo bendruomenių organizacijų statusą savivaldos įstatyme, iki 50 proc. rajonui skiriamų subsidijų skirti kaimui, perkant produkciją viešųjų pirkimų būdu, sudaryti galimybes iki 25 proc. ją įsisgyti  iš rajono (regiono) tiekėjų. Siekiant pritraukti jaunimą į kaimus palengvinti jaunimo įsikūrimą juose. Pirmiausia, gerinant kaimo socialinę infrastruktūrą, perleidžiant dalį paslaugų teikimo kaimo bendruomenėms. Gerinant kaimo švietimo sistemą, skirti mokinio krepšelį priešmokykliniam ar popamokiniam ugdymui, tuo atveju, kai tai vyksta įsteigtuose multifikaciniuose centruose ar kaimo bendruomenės namuose. 

„Vienas iš pagrindinių šio periodo tikslų – įtraukti mūsų gyventojus į veiklas, kurios prisideda prie ekonomikos augimo kaime ir taip kuria žmonių finansinę gerovę. Dabar svarbiausia išsaugoti Lietuvos kaimą, sugrąžinti į jį jaunimą, o gyvenimo sąlygas priartinti prie miesto, kad visiems mums kaime būtų gera gyventi ir dirbti,“ - pasakojo LR Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, nudžiugindama, kad jauniesiems Lietuvos ūkininkams išsiderėta didžiausia parama tarp Baltijos šalių ir Lenkijos. Pasak ministrės, artimiausiems septyneriems metams iš viso gauta beveik 2 mlrd. eurų, kurie taip pat skirti ir smulkiesiems bei vidutiniams ūkiams, kaimo bendruomenėms, stambiesiems žemdirbiams bei aplinkos apsaugai. Tai kaimo plėtros garantas, sudarysiantis galimybes išlaikyti mūsų kaimą gyvą ir gyvybingą ateities kartoms.

 Parlamento susirinkime ne kartą pabrėžta, kaip svarbu šeimos ūkiams kooperuotis, nes, pirmiausia, pavieniams ūkininkams yra sunkiau įsigyti taip reikalingos pažangios technikos, išlikti rinkoje ir išsikovoti sau palankesnes sąlygas. Tam pritarė ir Jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovas Eimantas Matulaitis, pristatęs sėkmingą Anykščių krašto bendruomenių verslo pavyzdį, siekiant paraginti atvykusius kaimo rajonų atstovus imtis verslo savo bendruomenėse. 

„Lietuvos kaimiškose vietovėse yra didelės galimybės taip pat užsiimti verslu kaip ir miestuose, bet kol kas jų neišnaudoja. Turime tinkamų žaliavų gaminti tradicinius gaminius iš medienos, baldus, rąstinius namus, statybines konstrukcijas, bioenergiją, inovatyvų maistą – produktus, turinčius vis didesnę paklausą visame pasaulyje, - teigia vienas iš Lietuvos kaimo parlamento iniciatorių, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto narys Mindaugas Maciulevičius. – Pagrindinė problema, jog Lietuvos kaimo bendruomenėms trūksta postūmio, entuziazmo, kryptingo darbo bei visų bendrų pastangų. Privalome prisidėti prie strategijų ir projektų kūrimo regionuose, organizuoti specializuotas parodas bei kurti internetinius portalus, kur būtų galimybė pristatyti gaminius bei paslaugas, nes tik būdami inovatyvūs ir dirbdami kartu, galime sulaukti gerų rezultatų.“ 

Antrajame Parlamente sulaukėme gausybę svečių iš Švedijos – socialinio verslo ekspertė, EESRK narė Ariane Rodert pasidalino gerosiomis socialinio verslo ES kaimiškose vietovėse praktikomis, o jaunuoliai iš Švedijos kaimo parlamento kartu ieškojo sprendimų kaip būtų galima didinti kaimo patrauklumą Lietuvoje ir sugrąžinti į jį jaunimą. Ir nors penktadienį vykusio susirinkimo metu, atrodo, nuveikta nemažai, iš švedų išgirdome pasiūlymą Kaimo Parlamentą rengti kaimo vietovėse ir trunkantį ilgiau nei vieną dieną. 

Antrąjį Kaimo Parlamentą rengė Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga, Vietos veiklos grupių tinklas, Aleksandro Stulginskio universitetas.

Lietuvos Kaimo parlamento pranešimai:

LR Žūm ministrės V. Baltraitienės pranešimas (4.8 Mb)

Švedijos ekspertė (340.5 kb)

Dr. R. Melnikienės pranešimas (2.4 Mb)

Prof. dr. V. Atkočiūnienės pranešimas (2.3 Mb)

M. Maciulevičiaus pranešimas (6.3 Mb)

 E. Matulaičio pranešimas (18.6 Mb)

 
Atgal   Spausdinti  

© Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga. Visos teisės saugomos.  Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.