Į pradžią
Lietuvos kaimo
bendruomenių sąjunga
Į pradžią Svetainės žemelapis El. paštas
2016-07-08  

PREPARE pirmininko mintys po Brexit

  

Jungtinės Karalystės referendumo baigtis yra verta kelių minčių apie mūsų, kaip Europiečių, ateitį. 

Neverta pradėti kažką kaltinti. Yra daug priežasčių, kodėl turėtume būti pikti, susierzinę ar tiesiog nuliūdę dėl pasaulinės situacijos. Mūsų pasaulio dalis, Europa, yra netinkamos psichinės būsenos. Neapykanta vėl grįžo tarp mūsų, tarp politinių partijų ir stovyklų, tarp vyriausybių, šalių ir žmonių, kurie net nesistengia kalbėtis ar suprasti vienas kitą. Referendumo klausimas buvo išeiti ar likti ES. Bet atsakymas buvo daugiau nei „Išeiti!“. Tai buvo baimės ir nepasitenkinimo šauksmas. 

Pirmuose interneto naujienų bei laikraščių puslapiuose plytinta mintys, kurios maitina rasistinius, nacionalistinius, šovinistinius ir egoistiškus jausmus bei mintis. Juk pirmiausia atsiranda neapykanta mintyse, o vėliau ji virsta veiksmu. Jo Cox nužudymas, britų jaunosios parlamento narės nužudymas Brexit kampanijos metu turėtų mus pažadinti. 

Trisdešimtyje mano Europos institucijų karjeros metuose aš nesu girdėjęs tiek daug įžeidžiančios ir nepagarbios kalbos iš parlamento narių, norinčių palikti ar sunaikinti ES. Aš vadinu tai artėjančio karo kalba. Tokių kalbų turinys yra labai neatitinkantis tikrovės, tai grynas melas. Tokių kalbų tikslas yra mus supriešinti, grąžinti mus į šalių sienų ribas, priešinant mus prieš visą pasaulį. Tai sukuria ateities ir vienas kito baimę, tai naudojama siekiant sustiprinti naujų autokratų galios ambicijas. Jie stengiasi mus priversti patikėti, kad turime pasitraukti nuo didelio ir nesaugaus pasaulio į mažą ir saugesnį mūsų tautų pasaulį. Jie sako mums, kad turime atgauti savo suverenitetą sienomis aplink ir tarp mūsų, kad apsisaugotume nuo nepažįstamo pavojaus. Tačiau naujų sienų piešimas neišgydys viduje esančios ligos. Mes turime perdaryti taisykles, kad žmonės, nesvarbu imigrantai ar gimę toje šalyje, turėtų lygius šansus,, spręskime šias problemas kartu, o ne pasidalinę. 

Mes negalime išlaikyti pasaulio toli nuo mūsų. Jis artėja prie mūsų. Klimato kaita, liūdna milijonų pabėgėlių ir migrantų situacija, vis didėjanti destruktyvi globali konkurencija dėl išteklių – tai iššūkiai, kuriuos turime nugalėti. Niekas nuo jų negali pabėgti. Dabartinė pasaulio padėtis yra mūsų bendra nacionalinė ir Europos kolonijų ir post kolonijų atsakomybė.Daugybė karų ir konfliktų aplink mus, dabartinė terorizmo banga mūsų šalyse turi Europos ir vakarų istorijos šaknis. Jeigu tai ignoruosime, toliau naudosime karinę kalbą tarpusavyje, greitai prasidės nauji karai Europoje. 

Europos svajonė atsirado iš karų košmaro. Geležinė uždanga tarp rytų ir vakarų nusileido prieš 27 metus. Dabar, naujose mintyse esančios spygliuotos vielos, atsiranda tarp naujų ir senų kaimynų, netgi ES viduje, siekiant neleisti nieko vidun. Jie mūsų neapsaugos nuo tų iššūkių, kurių mes bijome. Jie tiesiog bus naujų išsiskyrimų ir konfliktų tarp mūsų šaltinis.

Taigi kas naujo po Brexit?

Pirmiausia, pagaliau priimtas sprendimas. Kampanija baigėsi. Išsiskyrimo procesas dabar prasidės. Tikriausiai tai bus nepakeičiamas sprendimas vienai ar dviem ES ir JK kartoms.

Antras dalykas, kuris atsitiko – ES ir JK įvairios stovyklos jausis padrąsintos palaikyti savo stovyklas, paaštrinti savo kalbas. ES viduje, populistai žiūrės į Brexit kaip pačių išėjimo juodraštinius planus. JK nepriklausomybės judėjimai Škotijoje bei Šiaurės Airijoje mobilizuosis ir kovos prieš JK, kad liktų ES. Pasidalijimas tarp „išeiti ar likti“ taip pat ryškiai pasimatė tarp vyresnių ir jaunesnių žmonių, miestų bei kaimų, įmonių, kurioms reikia ES vidinių rinkų ar ne.

Trečia, likusios 27 valstybių vadovybės pastebės, kad naudotis ES siekiant išspręsti vidines problemas nebūtinai reikš, kad liksite galioje. Ponui Kameronui nepasisekė. Taip pat ankstesni referendumai Danijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose pasiekė ES, reiškiantys nacionalinę valdžią.

Ketvirta, nacionalinė valdžios gali jaustis priverstos galvoti apie būdus kaip išlaikyti Europos projektą kartu. Tačiau jie atrodo įstrigę. Tačiau pasidalijimas ryškus. Pasidalijimas tarp šiaurės ir pietų, rytų ir vakarų dar niekad nebuvo toks aštrus. Politika, pasirinkta šiaurės ir rytų ES arba naujos viešos investicijos skirtos darbui, socialinei gerovei, pasirinktos pietinių narių labai skiriasi. Taip pat kaip besitęsianti graikų krizė, parodė kiek toli politinis elitas yra nutolęs nuo šių dienų žmonių problemų ir yra arčiau bankų bei nacionalinės pramonės poreikių. Politinis peizažas išbluko. Pasimatė daug ekstremalių dešiniųjų balsų. Tačiau partijoms būtina rasti naujus sprendimus, kurie parodytų, kad jie klauso žmonių.

Penkta, yra blogiausias ir geriausias galimas scenarijus po Brexit.

Blogiausias scenarijus, kad Brexit yra Europos projekto pabaigos pradžia. ES toliau liktų kaip globali rinka be tikslų sulaikyti destruktyvias globalaus kapitalizmo galias, nespręs tarptautinių problemų, tokių kaip klimato kaita, nedirbs kartu siekiant socialinės lygybės bei lygių mainų su trečiojo pasaulio šalimis.

Geriausias scenarijus, kad Brexit sukurs naujus politinės visuomenės judėjimus, turinčius Europos dvasią ir atskleidžiančius pagrindines ES idėjas – sukurti solidarumą nepaisant sienų. Savivaldos ir institucijų lygiu šis scenarijus įtrauktų daugiau suintensyvinto dialogo, bendradarbiavimo su ES kaimynais: Ukraina, Juodosios bei Viduržemio jūros regionais.

Mano geriausias scenarijus turbūt skambės naiviai tarp viso skambančio pykčio. Tačiau jis nėra naivesnis nei tų žmonių, kurie įkūrė ES po antrojo pasaulinio karo. Mes negalime nuvertinti gailestingumo, atjautos, demokratijos galios. Ji atsiranda krizėje. Europos pilietinės visuomenės judėjimai perneša šią pozityvią energiją. Jie mato Europą plačiau ES viduje. Tad jie rado būdus, kaip daryti įtaką bei keisti ES institucijų struktūrą kūrybingai.

Pirmiausia yra atviros ir kūrybingos mintys, tada atsiranda padrąsinanti kalba ir dialogas, tada atsiranda susibūrimai, demokratiški sprendimai ir gera praktika. Iš jų gali atsirasti naujas Europos projektas.

Tad verta pabandyti.

Hannes Lorenzen- PREPARE pirmininkas

 
Atgal   Spausdinti  

© Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga. Visos teisės saugomos.  Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.