Į pradžią
Lietuvos kaimo
bendruomenių sąjunga
Į pradžią Svetainės žemelapis El. paštas
2013-02-17  

KAIP MERGELĖ ŽAIGINY PER UŽGAVĖNES SAU POROS IEŠKOJO

Ką jau ką, bet švęsti žaiginiškiai mėgsta, tad ir Užgavėnėms ruošėsi smarkiai įtempę bendruomenės tarybos proto galias, pasitelkę Raseinių r. Žaiginio Pranciškaus Šivickio pagrindinės mokyklos intelektualinius resursus ir Kultūros centro Žaiginio filialo renginių organizavimo patirties nuobiras.

                      Maždaug pietų metą Žaiginio bendruomenės namų kiemelyje pastebėta atklydusi kažkokia baltu nuometu pasisegusi, savo raudonas lūpas silikono prisodrinusi Mergelė, kaip vėliau išsiaiškinome, iš Airijos parbrazdėjusi ekonominė emigrantė, eurų neuždirbusi, todėl žaiginiškio jaunikio ieškanti (Žaiginio filialo vadovas Arūnas Birvinskas). Tuoj prigužėjo kiemelin ilganosių kailiniuotų „jaunikių“, jiems iš paskos prigurmėjo „peteliškių“, laisvesnio elgesio „drugelių“, na, tai buvo tikrai ne žaiginiškės (bendruomenės pirmininkas Albinas Kuvikas),  atpūškėjo Lašininis (mokytojas Gediminas Armoška), lašinių paltimis ir skilandžiais nešinas, atsiūbavo Kanapinis (mokytojas Tautvydas Mikalauskas), beveik dviejų metrų ilgšis, vaikams saldumynus ir kitokias liesas gėrybes į šalis žarstydamas. Prisistatė ir garsūs kaimo daktarai, vitaminais ir drastiškomis injekcijomis kaimo senjorus nuo artėjančios Įsimylėjėlių dienos nuodėmių atgrasinti bandantys (Ona Teišerskienė, Genė Tverkienė, mokytojaEdita Pocienė). Matyt, paskui airišką nuotaką priklydęs indėnas blaškėsi (Albina Juškienė). Tuoj rimtesnės moterėlės, sijonus pasikaišiusios, tradicinio, ypatingo gardumo Reginos Virvilienės sušutinto šiupinio krėsti į saujas ėmėsi, nenusakomo skanumėlio blynų į lėkšteles svaidyti stvėrėsi, įvairiom uogienėm ir mirkalais pakrėtusios. O tos moterėlės tai buvo Nijolė Kuvikienė, Violeta Leskauskienė, Violeta Astasevičienė, ir, dar kažin koks diedas tarp jų įsimaišęs, airiškos nuotakos grožio, matyt, išsigandęs (Aida Birvinskienė). Pasistiprinę ragavimo ir raganavimo varžytuvėse, pamiklinę kojeles rateliuose ir savo kūrybos patrepsenimuose, trenkiant smagiems valsams ir pasiutpolkėms, kurias vizgino garsi kaimo Merga Didžiakrūtė (Arūnas Kuvikas), marga žioplių, įvairiaspalvių persirengėlių minia ėmėsi seną žiemos pabaigos ginčą spręst: kieno teisybę palaikyt, katro pusėn stot-Lašininio, ar Kanapinio. Užvirė negailestinga kova virvės traukimo, vaikščiojimo kojūkais, pliekimosi ant kaladės pavidalu. Nė gausus pasisvaidymas sniego gniūžtėmis, nei mergelių su jaunikiais masinis pasivoliojimas kaimo sniegynuose nepadėjo-vakarop tapo aišku, kad Lašininio jėgos nenumaldomai senka, o Kanapinio, priešingai, vaikams ir visokiems persirengėliams gausiai rėkaujant, vejant žiemą iš kaimo kiemų, gausėja. Taigi ir šventė baigėsi, Morei išdidžiai kylant į pilkus virš Žaiginio kabančius debesis, neginčijama Kanapinio pergale. O ta Mergelė silikoninėm lūpom savo širdies dalelę seniai surado ir dabar laimingai gyvena.

                       Ir aš ten buvau, gardų blyną, ant mielių kildintą su medum laižiau, pro riestainio skylę pavasario saulės dairiausi, sniege voliojausi, nieko burnoj neturėjau, tad viską šiton pasakon sudėjau ir nebežinau-buvo taip, ar nebuvo, nes išaušus Gavėnios rytui, tik pelenais galvelę barsčiausi.

  Rita Šilvienė,    Žaiginio Pranciškaus Šivickio  pagrindinės mokyklos direktorė

 

 
Atgal   Spausdinti  

© Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga. Visos teisės saugomos.  Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.