Vasario 3 d. netikėtai ir per anksti užgeso itin šviesios asmenybės Nijolės Šatienės gyvybė. Ši netektis yra skaudi ne tik jos artimųjų, draugų ir bičiulių ratui, bet ir visai Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos santalkai, nes Nijolė - pirmoji šio judėjimo iniciatorė ir įkūrėja.

Gimė Nijolė Šatienė 1949 m. balandžio mėn. 9 d. Dapšionyse, Radviliškio rajone. Besimokydama JonIškėlio Žemės ūkio technikume ir jį baigdama įgijo agronomo specialybę. Tai, matyt, nulėmė, kad prasidėjus naujiems laikams ir su jais susijusiems visuomeniniams judėjimams, Nijolė aktyvai įsijungė į ūkininkių draugijos veiklą, būrė ir aktyvino Biržų rajono moteris siekti šviesesnės, išraiškesnės savo krašto gyvenimo kaitos. Jos iniciatyva jau 1995 m. atgimė Šukionių bendruomenė, o 2000 m. Biržų rajone pradėjo kurtis pirmosios bendruomeninės organizacijos. Jos supratimas apie šį judėjimą buvo toks gilus, kad 2001 m. ji sugebėjo suburti Šukionių vietovės aktyviausius žmones į skaitlingą bendruomenės centrą. Ne be jos iniciatyvos buvo suburta ir Biržų krašto Vietos veiklos grupė, o jau 2002 m. vėl jos iniciatyva buvo įkurta Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga, padėjusi tvirtus kertinius pamatų akmenis bendruomenių kūrimuisi visoje Lietuvoje. Jos aktyvumo užteko ir visuomeninėms, ir politinėms veikloms: ji buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė, Lietuvos ūkininkų sąjungos narė bei ilgametė Biržų rajono savivaldybės tarybos narė.

Gyvenime ji buvo linksmas, šiltas, išradingas ir išmoningas žmogus. Jos gyvenimo credo – Šviesus Lietuvos kaimas. Siekdama šio tikslo ir būdama daugelio įvairių renginių įkvėpėja ir organizatorė, ji negailėjo savo jėgų visų Lietuvos žmonių labui, todėl ir tarp Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos narių turėjo iškilaus žmogaus autoritetą ir daug savo asmeninių draugų ir bičiulių. Už tokį nesavanaudišką savęs aukojimą visuomenės labui ji buvo daug kartų pastebėta, o Lietuvos žemės ūkio ministerijos organizuoto nominacijų teikimo konkurse ,,Lietuvos kaimo spindulys“ jai 2006 m. įteikta nominacija ,,Kaimo bendruomenės šviesuolė“.

Savo šeimoje ji buvo mylinti žmona ir su savo vyru tris sūnus išauginusi mama, švelni anūkų senelė.

Netekome Žmogaus – amžino kareivio , Motinos, Moters, Draugės, Bendražygės, kuri ieškojo teisybės, gynė žmonių teises ir visuomenės interesus, buvo be galo reikalinga šeimai ir Lietuvos bendruomenėms. Savo pašaukimui ir siekiams ji buvo ištikima iki paskutinio atodūsio, todėl tauriai gražiu savo gyvenimu Nijolė Šatienė nulėmė, kad jos atminimo pavyzdys mums bus teisingo, šviesesnio ir geresnio kaimo kūrimo siekių skatintojas.

Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga