Sausio 29 d. Žemės ūkio rūmuose įvyko Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos (LKBS) valdybos posėdis. Pagrindiniai posėdžio darbotvarkėje – socialinių paslaugų centrų kaimo bendruomenėse plėtros ir kultūros klausimai. Posėdyje dalyvavo ir valdžios institucijų atstovai – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Bendruomenių reikalų skyriaus vedėjas Arūnas Kučikas bei Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vyr. specialistė Jadvyga Lisevičiūtė.
Valdybos posėdis, kaip įprasta, pradėtas naujų narių priėmimu – į LKBS priimtos naujos organizacijos: Dusetų sen. ir parapijos bendruomeninė santalka, Zarasų rajono Sadūnų kaimo bendruomenė ir Skirgiškių gyventojų asociacija.
Šalyje socialinių paslaugų poreikis didėja ir kaime tikrai egzistuoja skurdo ir socialinės atskirties problema – visuomenė sensta, didėjant nedarbo lygiui daugėja socialiai pažeidžiamų gyventojų, sakė pirmoji pranešėja – Reda Kneizevičienė, Antanavo bendruomenės pirmininkė. Tad socialinių paslaugų teikimas gyventojams tampa ypač aktualus. 
Vyriausybės veiklos programoje yra numatyta siekti, kad visos lėšos, skiriamos remti socialinės rizikos šeimas, nuosekliai būtų skiriamos per vietos bendruomenes. Numatyta remti programas, kurios savivaldybėse skatins kurtis multifunkcinius paramą šeimoms teikiančius, vaikų ir jaunimo užimtumu besirūpinančius centrus. Siekti mažinti socialinės rizikos šeimose gyvenančių vaikų atskirtį, remti vaikų dienos centrus ir jų veiklą, pirmenybę teikiant nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių ar parapijų įsteigtiems dienos centrams. 
Kaimo bendruomeninė organizacija (KBO) – daugiafunkcinė organizacija, kuri dirba su gyventojų grupėmis ir siekia bendruomenės gerovės. KBO vaidmuo socialinių paslaugų sistemoje išsiskiria tuo, kad KBO yra įkurtos laisva valia, jos nesiekia pelno, yra savanoriškos ir tarnauja visuomenės interesams. Bendruomenės centras – tai tarsi „daugiafunkciniai namai“ visiems asmenims, gyvenantiems vienoje bendruomenėje, kaimynystėje, teikiant įvairias švietimo, laisvalaikio, kultūrines ir kt. paslaugas, kartu siekiant stiprinti vietinę bendruomenę.
R. Kneizevičienė pasidalijo Antanavo bendruomenės socialinių paslaugų centro veiklos patirtimi. Čia yra teikiamos bendrosios paslaugos: informavimas, konsultavimas (įsidarbinimo, laiko planavimo, socialinių įgūdžių klausimais), mokymų organizavimas, kultūros tradicijų puoselėjimas, tarpininkavimas tarp asmens (šeimos) ir jo aplinkos (kitų institucijų, specialistų, asmenų), maitinimo organizavimas bendruomenės centre, maisto davinių išdavimas, laisvalaikio organizavimas, prausimosi bei skalbimo paslaugos. Ir specialiosios paslaugos – tai vaikų dienos centro ir trumpalaikės socialinės globos ikimokyklinio amžiaus vaikams. 
Pasak p. Redos, socialinė politika yra nepakankama ir socialinės atskirties problemos neįveikiamos vien tik valdžios priemonėmis be vietos iniciatyvų ir žmogiškųjų išteklių potencialo panaudojimo. Vietos paslaugų pritaikymas yra naujas išbandymas KBO, natūralus postūmis kaimo plėtrai, ypač kuriant naujas darbo vietas ir kuriant naujas veiklas, sutelkiant ir vienijant bendruomenę, naujais būdais išnaudojant išteklius ir ryšius su kitais regionais. NVO iniciatyvumas turėtų padėti vietos valdžios institucijoms geriau susipažinti su visuomenės poreikiais. O socialinių ir ekonominių partnerių bendradarbiavimas kurtų palankią atmosferą pilietiškumo plėtrai.
Kad panaši socialinė veikla intensyviai vyksta ir kituose šalies rajonuose bei KBO, paliudijo ir kiti LKBS valdybos nariai. Kauno r. Ežerėlio bendruomenė teikdama nestacionarias socialines paslaugas sumaniai pasinaudojo Ežerėlio slaugos namų baze – įkurtas ne centras, o slaugos namų Nestacionarių socialinių paslaugų skyrius, kuriame įdarbinti ir neįgalieji. Ukmergės rajone veikia 5 dienos centrai, iš rajone veikiančių paminėtina aktyvi Lyduokių kaimo bendruomenė. Ta linkime dirbama ir Panevėžio rajone, čia planuojamas atidaryti vaikų dienos centras. Taip pat veikla vyksta Jurbarko, Šilutės, Zarasų ir kituose rajonuose.
Kita šių dienų aktualija – tai kultūros būklė rajonuose ir ateitis. Uždaromos mokyklos, bibliotekos, kultūros centrai. Pasak posėdžio viešnios – Kultūros ministerijos atstovės p. J. Lisevičiūtės, ministerija baigia atlikti kultūros būklės tyrimą rajonuose. Kiekvienas rajonas turėtų turėti bent vieną įstaigą, kuri teiktų kokybiškas kultūros paslaugas ir kiekvienam norinčiam sudarytų galimybę saviraiškai. Daugiafunkciniai bendruomenės centrai – puiki mintis. Tuo labiau kad apibendrinus metų pabaigoje respublikinius duomenis paaiškėjo, jog šalyje yra apie 300 vietų, kur nėra kultūros įstaigos, o kultūrinė veikla plėtojama sėkmingai. Ateityje, sakė p. Jadvyga, laukia daug diskusijų, susitikimų ir daug bendro darbo kartu su bendruomenėmis. Bendruomenių atstovai išsakė pageidavimą, kad tokie susitikimai vyktų visose Lietuvos apskrityse, ne tik sostinėje.
LKBS valdybos posėdyje taip pat aptarti kiti šių metų renginiai – konferencija „Vietos savivalda ir bendruomenės Lietuvoje“ Seime vasario 10 d., kitas valdybos posėdis, tradicinis LKBS sąskrydis Karklėje birželio mėn. Taip pat planuojamas naujas bendras su VVG tinklu metų pabaigos ir rezultatų aptarimo renginys. Be to, pasak LKBS pirmininkės Guodos Burokienės, reikia intensyviai padirbėti svarstant kaimo plėtros politikos ateitį po 2013-ųjų metų.
                                                                                                                      
                                                                                                                       ŽŪR informacija