Nors už langų pats pavasario darbymetis, tačiau Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos nariams – tai dar vienas jų darbo bei pastangų įvertinimo etapas. Kasmet pirmininkės Guodos Burokienės dėka organizuojamos išvykos į šalis, iš kurių galime pasimokyti, pasidalinti patirtimi, rasti idėjų naujiems darbams.
Balandžio pabaigoje LKBS delegacija (52 bendruomenių atstovai) vykome į Slovėniją. Vizito tikslas – susipažinti su šios šalies kaimu, bendruomenių, VVG veikla bei LEADER programos įgyvendinimu. Dalį kelionės išlaidų dengėme patys iš asmeninių lėšų, kitos lėšos – iš tarptautinio bendradarbiavimo projekto pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“. Tai, ką pamatėme ir patyrėme kelionės metu, atsipirko su kaupu.
Slovėnija – nedidelė valstybė, įsprausta tarp Austrijos, Italijos, Vengrijos, Kroatijos bei Adrijos jūros. Gyventojų čia – vos 2 milijonai, o šalies teritorija net triskart mažesnė nei Lietuvos. Ji yra pati jauniausia iš visų ES valstybių, savo kaip nepriklausomos valstybės patirtį kaupianti nuo1991 m. Istoriniai Slovėnijos ryšiai su Europa, veiksminga ekonomika leido šaliai sparčiai įgyvendinti reikalingas reformas ir tapti modernia valstybe.
Iš Lietuvos išvykome ankstų lietingą ir šaltą balandžio 23-iosios rytą. Visą dieną praleidome kelionėje per Lenkiją besižvalgydami pro langus į besikeičiantį kraštovaizdį. Kelias neprailgo kalbantis apie nuveiktus darbus įgyvendinant vietos plėtros strategijas, pavykusius projektus bendruomenėse, dar laukiančius darbus ir renginius. Vėlų vakarą atvykome nakvynei į viešbutį Čekijoje, Olomauc miestelyje. Iš ankstaus ryto vėl laukė kelionė Slovėnijos link.
Slovėnija visą mūsų didžiulę delegaciją pasitiko pavasariškai pasipuošusi žydinčiais sodais ir geltonuojančiais rapsų laukais, išpuoselėtomis gyvenvietėmis, sporto aikštynais. Keliai ir kita infrastruktūra sukėlė pavydą.
Viešbutis aMord, kuriame apsistojome ilgesniam laikui, dar kvepia dažais, nes pastatytas ir įrengtas Mala Nedelja kaimelyje pasinaudojant LEADER parama visai neseniai. Jame įrengti modernūs kambariai, konferencijų salės, restoranas, baseinas. Šiame kaimelyje yra SPA centras su bioterminio vandens baseinais. Visų mūsų nuostabai kaimelis Mala Nedelja teturi 117 gyventojų.
Mus pasitiko ir visą kelionės laiką lydėjo Slovėnijos kaimo plėtros asociacijos pirminikas Goran Šoster. Jis, kaip ir dauguma sutiktų slovėnų, draugiškai ir nuoširdžiai su mumis bendravo. Vizito programa buvo kruopščiai suderinta, kad galėtume kuo daugiau pamatyti.
Pirma diena: Slovėnijos kaimo tinklo ir vietos regiono pristatymas. Susitikimas su Juršinci bendruomenės (pas mus būtų seniūnijos) meru, bendruomenės veiklos pristatymas, vyno rūsio, kurio savininkas yra pats meras, lankymas bei keturių rūšių vyno ragavimas. Aplankėme projektą Markovci kaimelyje, kuriame įrengtas modernus sporto kompleksas, poilsio zonos, tvenkiniai žvejybai. Toliau vykome į gyvenvietės centrą, bendruomenės namus ir susitikom su meru bei VVG Bogastvo podeželja od Dravia atstovais. Išklausėm pristatymą, pasivaišinom karštu tik ką iš krosnies ištrauktu tradiciniu varškės pyragu. Vykom į bendruomenės šventę, pavėlavom 15 min. ir šventė pasibaigė be mūsų, spėjom tik nusifotografuoti (sektinas pavyzdys, kai savos bendruomenės žmonės yra svarbesni nei svečiai). Vykstam į Ptuj, patį seniausią Slovėnijos miestą. Pasigrožėję senamiesčiu ir aplankę Ptuj pilį vykstam į Destrink bendruomenę, namą-muziejų, žiūrėti pristatymo „Nuo vynmedžio iki vyno“. Šis namas restauruotas iš LEADER programos lėšų ir įrengtas pagal buvusias tradicijas bei vyndarių kasdieninę buitį. Pavargę ir kupini įspūdžių grįžtame į viešbutį ir nuovargį paliekame SPA centre. Labai drąsi idėja vidury laukų įrengti tokį centrą tik mums sunkiai suvokiama. Kaip gali toks centras išsilaikyti?..
Antra diena. Pažadinti už viešbučio langų giedančių gaidžių, vėl vykstam į susitikimus. Šiandien lankomės Ljutomer miestelyje, kuriame įsikūrusi VVG Prlekija. Turizmo informacijos centro darbuotojas aprodo visas miestelio įžymybes: parką, bažnyčią, senamiestį, hipodromą. Vykstam į Raskrižje bendruomenę pasigrožėti dar vienu projektu. Tai Ivanov izvir švento šaltinio lankymas ir bendruomenės susibūrimo bei švenčių organizavimo vieta. Porą kilometrų einame pėsčiomis palei upę, kad patektume į priešistorinę gyvenvietę ir pajustume to laikmečio dvasią. Pavargusius mus sutinka pirmykščiai žmonės ir įtraukia į inscenizuotą pirmykščių žmonių gyvenimo spektaklį. Turėjome puikią galimybę susipažinti, kaip gyveno ir kuo vertėsi mūsų protėviai.
Po pietų vykstame į Duo centrą – rankdarbių galeriją. Turizmo ir informacijos centro patalpose įrengta regiono kaimo amatininkų krautuvėlė, kurioje prekiaujama to regiono gyventojų gaminama produkcija bei įvairiais amatininkų bei pavienių asmenų kurtais darbais. Ten vyksta edukaciniai užsiėmimai, mokymai bei amatų populiarinimas. Idėja ir jos realizavimas sužavėjo visus. Po to vykstame į seną vandens malūną ant Mura upės kranto. Jame dar ir šiandien pasinaudojant vandens galia malami miltai. Pasižvalgę po malūno teritoriją vykstame į Ižakovci bendruomenę, susitinkam su meru bei VVG „Pri dobrin ljudeh“ atstovais. Išklausome informaciją apie jų veiklą, aplankome „Ekomuziejų“. Šis muziejus su kartu įrengta krautuvėle atspindi tai, kad slovėnai galvoja ne tik apie tai, kaip restauruoti senus pastatus, bet ir apie tai, kaip juos išlaikyti ir kaip iš to „daryti pinigus“. Netoli šio muziejaus, Mura upės saloje, įrengtas poilsio parkas su visa renginių organizavimui reikalinga infrastruktūra. Sukurta istorija, kad būtent čia yra meilės sala, vilioja turistus ir jie čia gauna įvairių pramogų: paplaukiojimą senu keltu, pasivaikščiojimą upės pakrantėmis, pasivažinėjimą dviračiais bei pajodinėjimą arkliais ir, aišku, apsipirkimą krautuvėlėje, kurioje to krašto produkcija: vynas, medus, aliejus ir suvenyrai. Mums organizatoriai suorganizavo vaišes, kurias patys turėjome pasigaminti: gavome po pagaliuką, ant kurio tvirtinome duonos riekutę, ją kepėme ant laužo ir vėliau patrynę česnaku ir užsitepę „smalčiaus“ galėjome suvalgyti. Visa ta pramoga kainavo 6 eurus žmogui. Puiki idėja ir pabandyti verta.
Dar viena naktis Slovėnijoje ir laukia kelionė Lietuvos link, dar aplankant Brno miestą. Čekija, palyginus su Slovėnija, didelio įspūdžio nepadarė. Mūsų akimis žiūrint (kiek teko pamatyti), Brno miestas, palyginus su Slovėnijos kaimais, nesvetingas ir apleistas.
Mums, bendruomenininkams, svarbiausias kelionių tikslas – tai patirties bei idėjų pasisėmimas, vėliau to pritaikymas pas mus. Idėjų prisisėmėme „pilnas kišenes“ ir grįždami namo visą kelią tai aptarinėjome. Pagrindinės diskusijų temos buvo, kaip slovėnai puikiai moka kurti įvairias istorijas, jas panaudoti pritraukdami turistus, kaip iš to galima uždirbti: „nori pamatyti – mokėk“, kaip puikiai moka suderinti investicijas į pastatus ir verslo plėtojimą. Kaip jau minėjau pradžioje, ši kelionė daugeliui plačiau atvėrė akis. Aš manau, kad daugelį dalykų galėsime puikiai taikyti ir savo rajonų bendruomenių veikloje.
Parengė Angelė Jakubynienė
Ukmergės krašto bendruomenių sąjungos pirmininkė
