Š. m. gegužės 24 d. naujai įkurtos Lietuvos vietos bendruomenių sąjungos nariai lankėsi socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos nariai, atstovaujantys Jurbarko rajono bendruomenių sąjungos pirmininko Sigito Vaitiekūno, Jurbarko rajono Viešvilės seniūno Valentino Kucino ir Kazlų Rūdos savivaldybės bendruomenių asociacijos ir Sūduvos VVG pirmininkės Redos Kneizevičienės drauge su Vilniaus ir Kauno miestų bendruomenių atstovais ministrui Donatui Jankauskaui išsakė savo nuomones apie vietos bendruomenėms rūpimus socialinius klausimus, kurių tiek miesto tiek kaimo bendruomenėse yra gausu.

Kaimo bendruomenių sąjungos nariai išsakė savo nuomonę apie socialinių paslaugų teikimą kaimo vietovėse. Nors daugelyje vyriausybės dokumentų pažymima socialinių paslaugų decentralizavimas, tačiau praktiškai susiduriama su keletu teorinių ir praktinių problemų. Dažnai iškyla  klausimai, susiję su įvairių teisinių aktų apribojimais teikiant socialines paslaugas. Ar yra sukurtas atitinkamas mechanizmas, kaip NVO ir vietos valdžia turėtų bendradarbiauti organizuojant socialines paslaugas kaimo vietovėse? Ar valdininkai konsultuojasi su kaimo gyventojais priimant sprendimus tiesiogiai susijusius su socialinių paslaugų kokybe? Plačių galimybių pasirinkti socialines paslaugas kaimo vietovės paslaugų gavėjai dar neturi, o tarp socialinių paslaugų teikėjų yra labai nedidelė konkurencija. Todėl būtina sukurti sąlygas, jog į socialinių paslaugų teikimo darbą būtų įtraukta kuo daugiau kaimo plėtros veikėjų. Nuo 2001 m. pradėję kurtis kaimo bendruomeninės organizacijos, yra svarbios socialinių paslaugų teikime. Šios organizacijos savo veiklą grindžia asociacijos įstatymu bei savo įstatais, kuriuose dažnai pabrėžiami prevenciniai tikslai ir paslaugos įvairių grupių asmenims. Daugelis bendruomeninių organizacijų turi savo patalpas, kuriose įsikūrė bendruomenių centrai, kurie tapo  „daugiafunkciniais namais“ visiems asmenims, gyvenantiems vienoje bendruomenėje, kaimynystėje, teikiantys įvairias švietimo, laisvalaikio, kultūrines ir kitokias paslaugas, siekiant stiprinti vietinę bendruomenę. Kaimo bendruomeninė organizacija yra pagrindinė kaimo paslaugų poreikio formuotoja, nes yra arčiausia paslaugų gavėjų ir geriausia žino savo bendruomenės poreikį.

2007-2013 m. LEADER programa skatina kaimo plėtrą vietos iniciatyvos ir partnerystės pagrindu, įtraukiant kaimo bendruomenines organizacijas, verslo ir vietos valdžios atstovus. Įgyvendinant vietos plėtros strategijas numatoma stiprinti socialinę infrastruktūrą, telkti kaimo gyventojus  bei ugdyti gebėjimus socialines problemas, tokias kaip bedarbystė, skurdas, ar kitokias atskirties formas, spręsti veikiant kartu ir naudojant vietos išteklius prisidedant prie gyvenimo kokybės kaime gerinimo. Kaimo žmonėms vis sunkiau pasiekti būtiniausias paslaugas: uždaromos pradinės mokyklos, parduotuvės, vaikų priežiūros įstaigos, paštai, geležinkelio stotys ir kitos įvairios įstaigos. Tokiomis sąlygomis išauga socialinės atskirties grėsmė. Įgyvendinus vietos plėtros strategijas, laukia labai atsakingas laikotarpis- kaip išsilaikyti bendruomenės centrams.  Ir čia viena iš galimybių yra kaimo bendruomeninėms organziacijoms dalyvauti socialinių paslaugų teikime gaunant pajamas, dalyvauti savivaldybėse organizuojant viešuosius pirkimus. 

Kauno bendruomenių centrų asociacijos tarybos pirmininkas Ramūnas Navickas, pasidžiaugęs, kad vyksta tokie tiesioginiai bendruomenių atstovų ir ministerijos vadovų kontaktai, vis dėlto atkreipė dėmesį į tai, kad pasitikėjimo valdžios veiksmais, sprendžiant bendruomenių problemas, limitai senka. Bendruomenininkai jau yra prisiklausę aibės pranešimų apie bendruomenių plėtros perspektyvas, bet norėtųsi ne tik kalbų, bet ir konkrečių darbų, todėl šiame pasitarime reikėtų ne tik kelti problemas, bet ir siūlyti jų sprendimų būdus, ir siūlyti su konkrečiomis įvykdymo datomis. R.Navickas akcentavo keletą problemų.

Pirma, labai svarbu Lietuvoje sukurti ir pradėti įgyvendinti daugiafunkcinių „bendruomenių namų“ ar centrų plėtros programą, numatant tam ir finansavimą, ir žmogiškuosius išteklius. Siekis – kiekvienoje seniūnijoje – po daugiafunkcinį centrą, aptarti jų funkcijas ir galimybes teikiant socialines, kultūros, sporto ir kitas paslaugas. Gal iš pradžių tai galėtų būti tik pilotiniai kelių seniūnijų projektai, kurių gera patirtis būtų paskleista po visą Lietuvą.

Antra, artėja naujas ES SF paramos – nuo 2014 metų etapas. Labai svarbu, kad bendruomenių atstovai galėtų dalyvauti  darbo grupėse jau nuo pat pradžios, kai formuojamos paramos kryptys. Taip būtų išvengiama bereikalingų kaltinimų, kad nesitarta su bendruomene.

Trečia, informacijos savalaikiškumas, kvietimas dalyvauti, kuriant ir svarstant su bendruomenės reikalais susijusius pasiūlymų projektus nuo pat pradžios labai sustiprintų pasitikėjimą valdžia, arba bent jau atskiromis ministerijomis.

          Susitikimo pabaigoje nuspręsta tokius susitikimus rengti vieną kartą ketvirtyje , o ministerijos atstovai pažadėjo, akd tiek mietos ir akimo bendruomenių atstovai galės dalyvauti naujų programų rengime ne tik pasyviais stebėtojais, bet ir aktyviais dalyviais. Tikėkime, kad šis pažadas bus įvykdytas.

                          Sūduvos VVG ir Kazlų Rūdos savivaldybės bendruomenių asociacijos pirmininkė
                                                                                                                  Reda Kneizevičienė