Tai pirmasis "Pranešimo" projektas, kurį ARC ketina pateikti Europos Komisijai ir kitoms ES institucijoms 2010 m. Lapkričio mėn., prieš Komisijai paskelbiant savo "Komunikatą". Mūsų dokumentas taps atspirties tašku bei prisidės prie mūsų surengtos viešos konsultacijos su Komisija dėl pasiūlymų KPP politikoje 2014-2020 m, ir taip prisidės prie pilietinės visuomenės vaidmens formavimo, įgyvendinant politikos reformas.

Įvadas: pasaulio ir Europos kontekste

Ateities politikos, įskaitant žemės ūkį ir kaimo plėtrą, turi atsižvelgti į kintančias aplinkybes ir idėjų judėjimą Europos ir pasauliniu lygiu. Visuomenės ir politikų susirūpinimas auga dėl:

- Išteklių, žemės, grunto, vandens, energijos ir mineralų mažėjimo

- Globalinio maisto saugumo ir žmonių gebėjimo išmaitinti save

- Klimato kaitos, žmogaus indėlio į tai bei jų poveikio

- skurdo ir nelygybės pasaulyje ir pačioje Europoje

- Drastiško nuostolio laukinei ir žemės ūkio biologinei įvairovei.

Per šį platesnį kontekstą, viešųjų konsultacijų metu su Europos Komisija, apie

reformuojama BŽŪP po 2013 m., iškilo ir kiti svarbūs klausimai apie:

- smarkų sumažėjimą ūkių ir ūkio darbuotojų skaičiaus Europoje ir didėjantį

nedarbą tarp ūkyje dirbančių žmonių

- Darbuotojų migraciją ir gyventojų disbalansą, socialiai remtinuose kaimo

regionuose

- Siaura ekonomika daugelyje kaimo regionų

ES programų apžvalga

Mūsų “Pranešimas” prisideda prie diskusijų apie ateities ES politiką žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, kuris įsigalios nuo 2014 m. Sausio mėn.. Atkreipiame dėmesį, kad tai yra dalis platesnio proceso formavimo bendros ES politikos laikotarpio 2014-2020, ir kad Komisija išdėstė savo strategines idėjas tam laikotarpiui savo išleistame "Europa 2020" komunikate. Daugeliui organizacijų ARC tinklas padėjo pradėdamas viešas diskusijas su komisaru Cioloş bei konferencija, kuri vyko 2010 m. liepos 19-20 d.. Į šią konferenciją ARC pateikė ir viešai pristatė principų santrauką. Šie principai grindžiami šiuo komunikatu, kuris bus mūsų indėlio į viešųjų konsultacijų dėl Komisijos pasiūlymų pagrindas.

ARC tikslai, turinys ir metodai

ARC tikslas, Žemės ūkio ir kaimo Konvencija, yra suteikti pilietinei visuomenei stiprų balsą ir parengti veiksmingą bendrą pranešimą dėl naujos Europos žemės ūkio ir kaimo politikos. ARC papildo ir sustiprina pradėtą Europos Komisijos diskusiją 2010 m. balandžio mėn. ARC atstovauja eilę įvairių pilietinių visuomeninių organizacijų, kurios dirba Europos, multi-, nacionaliniu ar regioniniu lygiu . Jų interesai apima tvarumą, biologinę įvairovę, kraštovaizdį, ūkininkus, kultūros paveldą, gyvūnų gerovę, ekologinę žemdirbystę, kalnuotas vietoves, kaimo bendruomenes, partnerystę su besivystančiomis šalimis, sąžiningą prekybą, tyrimus, mokymus, maisto saugumą, maisto kokybę, visuomenės sveikatą, vietos maisto sistemas, vartotojų, mažųjų ir šeimos ūkius, atsinaujinančiąją energiją, vandentvarką ir daug kitų susijusių klausimų. Visi kartu jie sudaro šimtus tūkstančių Europos piliečių, tiek miesto, tiek kaimo.

ARC yra novatoriškas, skaidrus procesas, atviras visiems, kurie domisi ar užsiima žemės ūkio politikos reforma. Ji buvo sukurta siekiant surinkti siekius dėl žemės ūkio ir kaimo vietovių ateities, o paskui juos sujungti į kūrybinę ir praktišką viziją, kuri įgalina pasiekti didžiausią įmanomą naudą. Šis komunikatas, kuris išsako tą viziją, yra paremtas dokumentais iš daugelio organizacijų, kaip pateikta "BŽŪP po 2013 m." diskusijos; diskusijas ir failus darbo grupės galite rasti ARC svetainėje.

4. Principai

Mūsų pasiūlymai skatinami principų, kurie buvo nustatyti konferencijos vykusios 2010 m. Liepos men 19-20d. metu:

• pasaulis turi atsakingai naudoti visus pasaulio išteklius - ypač dirvožemio, vandens ir mineralinių medžiagų – kad užtikrintų ilgalaikį žmonijos ir pasaulio biologinės įvairovės išlikimą 

• turi būti radikaliai sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas į atmosferą, siekiant išvengti katastrofiškų klimato kaitos,

•  turi būti sustabdytas drastiškas biologinės įvairovės, laukinių rūšių ir veislių mažėjimas, tačiau Komisija pripažino, kad nepavyko pasiekti šito Europoje iki 2010m., ir dabar yra įsipareigojusi ryžtingesniems veiksmams
• Žmogus turi turėti nevaržomą prieigą prie maisto, vandens, sveikatos priežiūros ir gerovės; pilietinė laisvė turi būti gerbiama
• Ilgalaikis maisto saugumas turi būti užtikrinamas pasauliniu lygmeniu: nėra priimtina, kad 2 milijardai žmonių kenčia nuo bado, ar nepakankamos mitybos, kad per milijardą žmonių turi sveikatos sutrikimų dėl nutukimo arba netinkamos mitybos, kad išsivysčiusiose šalyse didžiuliai kiekiai maisto yra švaistomi
• Europa neturėtų toliau priklausyti nuo ekonominės kolonializacijos ir išteklių iš kitų žemynų
• Atkreipti dėmesį į skurdą ir nelygybę pasaulyje, atsižvelgti į pajamų skirtumus ir gyvenimo kokybę tarp regionų ir žmonių judėjimo Europoje,
• Piliečiams ir vietos bendruomenėms turi būti suteikta galimybė visapusiškai dalyvauti kuriant savo ateitį
• Ūkininkai turi turėti galimybę gauti pakankamas pajamas už pagamintą produkciją ir suteikiams paslaugas
• Politikos priemones turi gerbti ir atspindėti Europos įvairovę, taip pat turi būti atsižvelgiama į subsidiarumo principą,formuojant Europos tikslus ir siekiant užtikrinti socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą ir teisingumą tarp tautų ir regionų

Mes taip pat įsipareigojame laikytis šių principų:

• reikalinga turėti veiksmingus ryšius tarp žemės ūkio ir maisto politikų, kurie patys yra tvirtai susiję su sveikatos ir sąžininga prekyba ir pagalba
• BŽŪP, taip pat ES politika dėl kaimo plėtros, kuri (nors labai susijusi su žemės ūkiu), nebeturėtų būti laikoma žemės ūkio priedu, bet kaip platesniu įvairių sektorių klausimu kreipiančiu dėmesį į regioninę, sanglaudos, socialinę , žuvininkystės ir transporto politiką.
• Visoje šioje įvairialypėje programoje, mes stengiamės rasti laimėtojo-laimėtojo sprendimus, kurie atitinka daug interesų, o ne konkuruoja dėl lėšų tarp sektorių

ARC vizija

Mes tikime, kad iš esmės peržiūrėti žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką yra reikalinga.

Mūsų vizijoje šis dėmesys kreipiamas į:

·         Permainas žemės ūkyje: iš dominuojančių Europos modelio intensyvios pramoninės žemdirbystės ir centralizuotą maisto tiekimą pramonei į tvarų ūkininkavimą įvairiuose regionuose ir maisto gamybos bei perdirbimo vietose, bei glaudesni ryšiai tarp ūkininkų ir vartotojų, atsižvelgiant į poveikį visuomenės sveikatai ir aplinkai

·         Ekonominį atgimimą kaimo vietovėse, remiantis vietos bendruomenių stiprinimu ir įvairove, kultūromis ir ištekliais, susijusiais su veiksminga regionine plėtra.

Užpildžius šią paradigmą, numatytam rezultatui pasiekti greičiausiai prireiks daugiau nei septynerių metų 2014-2020 m. programos, todėl reikia numatyti laiko , kaip bus pereinama iš pereinamojo laikotarpio į ilgalaikius pokyčius. Atsižvelgiant į aukščiau numatyta viziją ir įvertinus visus galimus variantus

vizija formuojama taip:

·         Maisto ir žemes ūkis. Dabartinė Europos žemes ūkio sistema ir su juo susijusi maisto sistema, mūsų nuomone, yra iš esmės nepagrįstos. Ji yra priklausoma nuo iškastinio kuro, maistas ar pašarai yra gabenami masyviais mechanizmais, tolimomis distancijomis , ir dažnai yra nesuderinamas su gyvūnų Gerovės standartais, kelia ilgalaikį pavojų dirvožemiui, vandens ištekliams ir ekosistemos sveikatai. Taip pat ši sistema yra susijusi su nuolatiniais sunkumais norint sumažinti ūkio darbo jėgos sąnaudas. Būsima ES politika turėtų būti nukreipta į darnesnę Paradigmą, kuri palaiko produktyvią žemdirbystę, yra grindžiama vietos ir regionų žemes ūkių struktūra ir susijusi su ekonomikos įvairove,yra kiek lengviau panaudoti neatsinaujinančius išteklius, teikia gerų agronominių žinių, suteikia ekologinės inovacijos ūkininkavimo žemes ukyje sprendimus ir pasiekia teigiamų rezultatų. Šis perėjimas nebus paprastas ir greitas, ar neskausmingas. Tai privers naujoviškai mąstyti apie maisto saugos, maisto kokybės, tvarumo ir susijusiais klausimais.

·         Kaimo plėtra. Kaimo regionai Europoje labai skiriasi struktūra ir indėlio į jų ekonomiką dydžiu. Priklausomai nuo jų vietos ir politikos, turi stiprią ir diversifikuotą ekonomiką. Kiti buvo stipriai susilpninti kolektyvinių ūkių išardymo, pramonės ir komercijos centralizacijos , darbuotojų migracijos, jaunų žmonių migracijos ir kitų aplinkybių. Šių įvykių rezultatas yra šiurkštus ir augantys skirtumai tarp regionų, masinė migracija, kadangi nėra perspektyvų gauti pajamų, prarastas socialinio kapitalo, o kai kuriuose regionuose ir vertingos žemės ir aplinkos, ir kultūros vertybių apleidimas, kurios buvo sukurtos nuolat ūkininkaujant. ES turėtų gerbti savo įsipareigojimus siekiant socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos, pradedant ekonomikos atgaivinimu Kaimo vietovėse. Tai turės poveikį visiems kaimo ekonomikos sektoriams ir saugomoms teritorijoms, ir kaimo bendruomeniųstiprinimui, ir paslaugoms bei infrastrukturai, ir tyrimų bei pristatymo sistemos stiprinimui.

Pasiūlymų santrauka.

Ši vizija ir šie argumentai, yra kertinis taškas ateities politikai, kuri turi tris tarpusavyje susijusius sprendimus – pakankamai sveikų maisto produktų, bei jo sąsajos su sveikata, prekyba ir parama; tvarus žemės ūkis, susijęs su dirvožemio apsauga, vandens valdymu ir biologine įvairove; ir kaimo plėtra, ir jos ryšis su struktūrine ir susijusia politika.

Mes siūlome ateities politiką pervadinti “Bendrąją maisto, žemės ūkio ir kaimo politika”, pagal aiškiai nustatytus tikslus, kurie buvo išdėstyti Romos sutartyje. Ši pervadinta politika gali apimti du skirtingus, bet vienas kitą papildančius fondus - Europos žemės ūkio fondą, apimantį maisto politikos klausimus

bei pagrindines sistemas, kuriose yra numatoma parama ūkininkams, ir Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai .

Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai:

·         Parama naujai atėjusiems ūkininkauti ir ūkių modernizavimas irdiversifikavimas

o   suteikti galimybę ūkininkauti, statyti ir dirbti, naujiems rinkos dalyviams (ūkininkams ir bendrovėms).

o   Parama ūkių modernizavimui, jei tai padės siekti tvaraus vystymosi arba ūkio įvairinimo

o   Parama ūkio ekonomikos įvairinimui

·         Parama regioninio ir vietos maisto gamybai bei perdirbimui

o   Parama kuriant ir stiprinant vietos ir regionų maisto sistemas

o   Parama regioninių produktų ženklams ir ženklinimui

o   Teisiškai pagrįstas ir saugus atleidimas nuo higienos ir kitų reglamentų mikroįmonėms

o   suteikti prieigą prie žemės, pastatų ir darbo jėgos mikroįmonėms pridėtinės vertės sektoriuose,

o   Parama aktyviam Europos tinklo keitimstis gera praktika tarp vietos ir regionų maisto sistemų

o   viešųjų pirkimų taisyklių pakeitimas, kad būtų galima lanksčiau naudoti viešuosius pirkimus maitinimo sistemose, kas paskatintų naudotis regioniniu ir vietos maisto produktais

·         Parama stiprinti ir įvairinti kaimo ekonomiką

o   Priemonės suteikti prieigą prie žemės, pastatų ir darbo jėgos mikroįmonėms visuose ekonomikos sektoriuose

o    Parama profesinio mokymo, stažuočių ir pan, mokymo, konsultavimo paslaugos.

o   Sustiprinti ES svarbą miškams ir agro-miškininkystei, remti miško savininkų veiklą bei pridėtinę vertę turinčias įmonės, siekiant sukurti darbo vietas ir įvairinti vietos ekonomiką per tvaraus miškų valdymo ir miško produktų apdorojimą.

o    Remti vietos bendruomenes, žemės valdytojus ir įmones, sukuriant arba išplėčiant įmonių, kurios orientuotos į energijos taupymą arba į atsinaujinančią energiją.

·         Parama stiprinant kaimo bendruomenes, paslaugas ir infrastruktūrą

o   Parama telkiant ir stiprinant kaimo paslaugas ir infrastruktūrą

o   Parama aktyvinant dalyvavimą kaimo bendruomenių ir jų organizacijų atstovų, formuojant ir įgyvendinant kaimo plėtros programas vietos ir regionų lygmeniu

o   Parama stiprinant kaimų ir mažų miestelių socialinį, kultūrinį ir ekonominį gyvenimą , padedant išlaikyti teikiamų paslaugų kokybę bei jų įvarovę

o   Palaikyti socialinį gyvybingumą bendruomenių, kurių pragyvenimo šaltinis yra pagrįstas pusiau natūriniu ūkininkavimu.

Tyrimai, plėtra ir inovacijos

·         Parama taikomiesiems tyrimams, plėtrai ir inovacijoms, tiesiogiai susijusiomis su žiniomis, kurios yra būtinos, siekiant veiksmingai įgyvendinti politikos sritis, išdėstytas šiame komunikate

Veiklos finansavimas subregioninėms partnerystėms

·         Priemonė užtikrinanti tinkamą finansavimą subregioninėms partnerystėms

Bendroji maisto, žemės ūkio ir kaimo politika, dviejų fondų

Vardas

Siūlome BŽŪP pavadinimą keisti į “Bendroji maisto, žemės ūkio ir kaimo politika” (BMŽŪKP) nes yra akivaizdu, kad politika iš tiesų apima du pagrindinius elementus, ES įsipareigojimus. Kiti teigė, kad pavadinime turėtų figūruoti žodis "Aplinka", tačiau tai yra sudėtinė žemės ūkio koncepcija. Todėl siūlome tokį pavadinimą, kadangi kaimo plėtra peržengia žemės ūkį ir apima platesnius kaimo bendruomenių ir kaimo ekonomikos interesus.

Tikslai:

Mes siūlome, kad BŽŪP tikslai, kaip teigiama Romos sutartyje, turėtų būti išsaugoti ir dar kartą patvirtinti. Išplėstuose tiksluose turi matytis maisto saugumas ir sąžiningas ūkininkavimas, taip pat maisto kokybė, tvarus išteklių naudojimas, mažinant šiltnamio efektą, sukeliančių dujų išmetimą, skatinantis kaimo plėtrą ir taip toliau.

Struktūra siūloma BMŽŪKP

Mūsų nuomonė dėl būsimos BMŽŪKP struktūros vadovaujasi: žemės ūkiu ir kaimo atgimimu. ES kaimo plėtros politika palaipsniui išsivystė 1980-ųjų pabaigoje. Į ją visada buvo žiūrima kaip į žemės ūkio politikos papildymą. Yra logiška išlaikyti pusiausyvą tarp žemės ūkio ir kaimo plėtros. Mūsų nuomone, atėjo laikas pripažinti kaimo plėtrą kaip vieną iš pagrindinių politikos sričių turinčių savo teises, nes tai nebėra priedas prie žemės ūkio. Ji turėtų būti vertinama ne kaip antrojo ramsčio kita politika, bet kaip atskira politika arba

fondas, ir stovėti greta, o ne būti viena iš sričių žemės ūkio politikoje. Norėdami paaiškinti šį siūlymą , toliau siūlome atkreipti dėmesį į komisaro Cioloş pareiškimus.

Savo baigiamojoje kalboje 2010 m. liepos 19/20d. konferencijoje:

“ Komisijos numatyta po 2013 m. Padaryti dviejų ramsčių struktūrą; Pirmojo ramsčio parama visiems Europos ūkininkams kasmet tokia pati, kuri turėsi kiekybiškus, matomus rezultatus. Tai yra mūsų atsakas į pagrindinius iššūkius, bendrus visoms valstybėms narėms ES “

"Antrąjį ramstį sudaro skirtingi sektoriai ir sritys, įskaitant aplinkos kaitos pokyčius. Jis skirtas paremti mūsų tikslus, yra daugiamečio programavimo pagrindas, numatant aiškius prioritetus….

"Kaimo plėtros politika turi padėti mums modernizuoti mūsų ūkius; naudoti išteklius naujovėms kurti; siekti kaimo vietovių diversifikavimo; užtikrinti stabilumą žemės ūkio sektoriuje susiduriant su rinkos nepastovumu; teikti kompleksinius sprendimus ir pakilti iki sudėtingiausių problemų kaip klimato kaita.”

Mūsų reakcija į šį pareiškimą (darant prielaidą, kad antrosios pakopos ir "Kaimo plėtros politika" yra tas pats) yra tai, kad būtų geriau ir aiškiau pateikti visą paramą ūkininkams, metinius ir daugiamečius, per tą patį "ramstį". Taigi:

·         Kaimo plėtros politika nėra priemonės siekiant "užtikrinti stabilumą žemės ūkio sektoriuje, susiduriantsu rinkos nepastovumu": tai turėtų priklausyti pagrindiniai žemės ūkio politikai.

·         Antra, 2010 m. rugpjūčio 31 d. Komisaras Cioloş pasiūlė Regionų socialinės politikos ir žuvininkystės Komisijai parengti bendrą ES lygiu strateginę programą ERPF, ESF, Sanglaudos fondą, EŽŪFKP ir EŽF. Mes priimame tai kaip patvirtinimą, kad komisaras numato EŽŪFKP tęsinį, kaip atskirą fondą. Patekimas EŽŪFKP į šį penkerių fondų kontekstą mums reiškia, kad jis turi svorį, kuris yra būtinas siekiant apginti interesus, ir reaguoti į kaimo bendruomenių ir kaimo ekonomikos poreikius.

Taip pat, mes siūlome, kad:

- Bendroji žemės ūkio ir kaimo politika turėtų būti išreikšta per du fondus: kiekvienas su savo reglamentu ir biudžetu, t.y. Europos žemės ūkio fondas (EŽŪF) ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP)

- EŽŪF turėtų apimti visas priemones, susijusias su maisto saugumu, rinkos reguliavimo ir maisto produktų tiekimo, valdymo, maisto kokybės, sveikatos ir kitas susijusias problemas, remti tvarų žemės ūkį, ir tikslines išmokos už aplinką

- EŽŪFKP turėtų apimti visas priemones, susijusias su parama naujiems rinkos dalyviams, ūkio modernizavimui ir diversifikavimui, regioninei ir vietinei gamybai bei perdirbimui, kaimo ekonomikos stiprinimui ir įvairinimui, kaimo bendruomenių stiprinimui, paslaugų ir infrastruktūros, tyrimų, plėtros ir naujovių diegimui.

9,3 Parama stiprinti ir įvairinti kaimo ekonomiką

Principai. Ekonominis renesansas, kurio mes norime, yra daug platesnis nei vien žemės ūkis. Daugelyje kaimo vietovių yra galimybės stiprinti antrinį ir tretinį sektorius, įskaitant pridėtinę vertę žemės ūkiui ir miškų produktams, turizmo plėtrai, išradingai naudojamoms informacinėms technologijoms, atsinaujinančioms energijos šaltinius, ir aukštų technologijų pramonę aukštos kokybės kaimo vietovėse. Šis renesansas gali būti svarus kaupiamasis indėlis į ES 2020 m. tikslus ir teritorinę sanglaudą Europoje. Jis gali sukurti puikiai suderintą įvairovę kaimo regionuose įvairiose Europos dalyse. Jis gali remtis vietinėmis žiniomis, ir moksliniais tyrimais, finansuojamais tam tikrais atvejais ES. Tai bus nauji reikalavimai konsultavimo švietimo ir mokymo paslaugoms.

Ypatingas potencialas yra įžiūrimas dviejuose sektoriuose, kurie iki šiol buvo užmiršti ES politikos, ty miškininkystės ir energetika:

• Miškininkystė vaidina svarbų vaidmenį (ji užima apie 40% ES teritorijos) žemės naudojimo, vandens ir ekosistemos valdyme. Jie skirstomi į (iš vienos pusės) didelius komercinius miškus, įskaitant valstybinius miškus daugelyje šalių, daugiausia valdomos labai mechanizuotu pagrindu, ir įvairius mažesnius vienetus, kuriuos valdo ūkininkai ar kiti žemės savininkai. Mediena iš didelių miškų dažnai apdorojama per vertikaliai integruota prekybos sistemą, kuri yra riboto užimtumo ir nesukuria jokios pridėtinės vertės kaimo ekonomikai. Mažesni miškai gali pasiūlyti didesnes galimybes vietos užimtumo ir didesnė pridėtinę vertę, tačiau daugelyje sričių šis potencialas nėra suprastas, nes trūksta miško savininkų susidomėjimo ar trūksta paramos įmonėms, kurių produkcija grindžiama mediena ar miško produktų naudojimu. Mes tikime, kad dabar pats laikas atkreipti dėmesį, kaip tvarus Europos mažų miškų ūkis prisideda prie kaimo ekonomikos renesanso ir padeda spręsti klimato kaitos, atsinaujinančios energijos, biologinės įvairovės ir vandens valdymo uždavinius.

• Energetika yra vienas pagrindinių ES politikos klausimu, dėl Europos įsipareigojimų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (daugiausia kylančių dėl iškastinio kuro) naudojimo ir ilgalaikio energijos tiekimo. Šios problemos skatina sutelkti dėmesį į energijos taupymą bei energijos iš atsinaujinančių šaltinių Europoje gamybą. Pagrindinis būdas siekiant taupyti energiją yra sumažinti būtinybę prekių gabenimui, todėl šiame dokumente pabrėžiama būtinybė stiprinti vietos ekonomiką. Bet energijos taupymas ir atsinaujinanti energija gali būti naujos ekonominės veiklos kaimo vietovėse pagrindu.

Produktus arba šalutinius produktus Žemės ir miškų ūkyje galima tinkamamai juos panaudojant, pavyzdžiui: vatos, izoliacinės medžiagos ar miško atliekų naudojamos kaip kuras vietinėse šilumos ir elektros jėgainėse. Kaimų ir pakrančių vietovėse taip pat yra vietų ir išteklių kurie yra tinkami atsinaujinančios energijos arba šilumos, vėjo, vandens, potvynio, biomasės, biodujų, šilumos ir saulės išteklių naudojimui. Panaudojant šiuos išteklius galima būtų svariai prisidėti tiek prie kaimo atgimimo tuo pačiu reaguoti į Europos energijos poreikius ir jos įsipareigojimus sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį.

Politikos kryptys. Šie principai turėtų būti aprašyti priemonėse:
- suteikti prieigą prie žemės, pastatų arba apyvartinio kapitalo, mikroįmonėms ir MVĮ visuose ekonomikos sektoriuose
• suteikti paramą mokslo ir profesinio mokymo, stažuočių, konsultavimo paslaugų kitoms mokymosi sistemoms. Šios sistemos aišku yra nacionalinio pobūdžio , tačiau remiant Europai yra galimi įvairūs nacionaliniai multi sektoriniai pasikeitimai patirtimi.
-sustiprintas ES požiūris į miškus dėl paramos veiksmų miško savininkams ir įmonėms suteikti siekiant sukurti darbo vietas ir įvairinti vietos ekonomiką per tvaraus miškų valdymo ir miško produktų apdorojimo.
• parama vietos bendruomenems, žemės valdytojams ir įmonėms kurios kuria arba plėčia įmones, kurios skatina/naudoja energijos taupymą arba atsinaujinančią energiją.

9.4 Parama stiprinant kaimo bendruomenių paslaugas ir infrastruktūrą
Principai. Kaimo bendruomenės labai skiriasi savo socialiniu gyvybingumu, socialinėmis ir kultūrinėmis paslaugomis (mokyklos, klinikos, bankai, parduotuvės, pašto skyriai, bendruomenės centrai ir tt) ir infrastruktūrą (kelių, vandens tiekimo, nuotekų valymo, elektros energijos, telekomunikacijų ir tt). Labai daug kaimo regionų - ypač kai kuriose naujosiose valstybėse narėse – yra prastesnė padėtis visais šiais atžvilgiais lyginant su senosiomis ES šalimis. Šis trūkumas gali sukelti nuosmukio spiralės ir demografinį disbalansą, darbuotojų ir jaunų žmonių migraciją, tolesnių paslaugų ir gyvybingumo mažėjimą, tuo pačiu bloginant gyvenimo kokybę tiems, kurie išlieka. Visos kaimo vietovės ir kaimo bendruomenės gali prisidėti prie poreikių ir jų tenkimo Europoje, gerinant gyvenimo kokybę, naudojant įvairius išteklius taip pat neužmirštant gamtos ir kultūros išteklių.

Ypatingieji poreikiai ir galimybė dinamiškas ir kryptingas požiūris į plėtrą yra taikoma tiems specialioms teritorijoms, kurios gali būti vadinamos "periferinėmis" arba "mažiau palankios ūkininkauti", bet kurios iš tų, kurie ten gyvena perspektyvos, gali būti svarbi jų gyvenimui ir labai palanki kultūros, aplinkos ar kitais atžvilgiais. Tokios teritorijos labai skiriasi Europoje: nuo retai apgyvendintų regionų, Švedijos ir Suomijos iki kalnų bendruomenėmis Pirėnuose, Alpėse ir Karpatuose, natūrinio ūkininkavimo bendruomenių Bulgarijoje ir Rumunijoje, nuo skurdo kai kuriuose regionuose iki izoliuotumo bendruomenių daugelyje salų ir pakrančių regionuose. Tokie regionai dabar iš tiesų kenčia demografinį disbalansą, darbuotojų migraciją, jaunų energingų žmonių praradimą, dideli apribojimai ūkininkams, mažai paslaugų ir prasta infrastruktūra bei labai ribota ekonomika. Tačiau jie taip pat yra ekosistemos dalis, kurie prižiūri kraštovaizdžį ir rūpinasi kultūros paveldu ir valdo išteklius: prižiūri didelės gamtinės vertės pievas, apdirba žemės ūkio paskirties žemės, ganyklas, naudoja miškus, mineralus, vandens tiekimą ir energiją, nuo kurių yra priklausoma Europa dabar ir ateityje, taip pat jie atstovauja socialinio kapitalo bendruomenes, kurios gali išlaikyti ir suvokti gyventojų gyvenačių toje teritorijoje poreikius. Kaimo ir regioninės politikos kryptys turėtų remti kaimo bendruomenių poreikius tenkinanr ekonominius ir socialinius poreikius, sutelkiant dėmesį į socialinį gyvybingumą, išsaugant socialines paslaugas, įvairinant vietos ekonomiką. 

Politikos kryptys. Šie principai turėtų būti aprašytos taisyklėmis:

 • Parama teikiama siekiant stiprinti kaimo paslaugas ir infrastruktūrą. Paramos gavėjai gali būti valdžios institucijos, komercinės organizacijos ar kaimo bendruomenės.

• Parama kaimo bendruomenėms ir jų organizacijoms, formuojant ir įgyvendinant kaimo plėtros programas vietos ir regionų lygmeniu, siekiant sustiprinti mažų miestelių centrų socialinį, kultūrinį ir ekonominį gyvenimą daugelyje kaimo regionų, išlaikyti paslaugų kokybęir įvairovę.

• radikaliai naujas požiūris palaikant socialinį bendruomenių gyvybingumą Rumunijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje ir kai kuriose kitose šalyse, kurie yra pagrįsti remiantis seniai sukurtais modeliais pragyvenimo iš pusiau natūrinio ūkininkavimo. paramos, nes pusiau natūriniam ūkininkavimui priemonė nėra taikoma arba mažai naudojama, ši priemonė taip pat nėra naudojama ūkininkų kooperatyvams ir natūrinių ūkių savininkams. Jie yra išbraukti iš tiesioginių išmokų ar žemės ūkio aplinkosaugos išmokos, nes jų ūkiai yra per maži.
Parama kaimo neturtingiesiems. Yra apie 40 milijonų žmonių Europoje, kurie gyvena žemiau skurdo ribos, iš jų apie 10 mln gyvena kaimo vietovėse. Jie skiriasi gyvenamąją vieta ir aplinkybėmis. Ypač socialiai remtinių asmenių yra tarp romų tautybės žmonių. Vėlgi, reikalingas naujas požiūris, sutelktas į kolektyvinio pasitikėjimo bendruomenėje, kur ji gali imtis iniciatyvos, siekiant geriau pateęnkinti savo narių poreikius. Šis naujas požiūris reikalauja lankstumo ir atvirumo nacionalinės ir vietos valdžios institucijų, kurias remtų lanksčios priemones per būsimą ES politiką kaimo plėtrai.

9.5 Tyrimai, plėtra, mokymai ir inovacijos

Principai. Pokyčių, kurių mes reikalavome – naujas iššūkis- žemės ūkio ir kaimo atgimimas - aiškiai jaučiamas naujovių poreikis. Pavyzdžiui, ūkininkams ir kaimo įmonėms, reikės naujų žinių ir įgūdžių diversifikuoti savo įmones, tvarkyti informacines technologijas, rinkodaros ir produktų kūrimo, kokybės kontrolės, finansų valdymo, bendradarbiavimo ir tt. srityse. Tie, kurie tiekia, ir tie, kurie gauna "viešąsias gėrybes", tokias kaip aplinkosaugos paslaugas, vandens valdymo, anglies dvideginio surinkimo ir tt ,priklausys vis labiau nuo tobulėjančių šių prekių įrangos naudojimo, ir priemonių, kuriomis jie gali būti tikrinami ir stebimi. Inovacijų reikės tokiose srityse kaip atsinaujinančios energijos, energijos taupymo, kaimo produktų vertės didinimui ir naujų išradingų būdų palaikyti kaimo paslaugas (pavyzdžiui, IRT naudojimas medicinos, švietimo ir viešojo administravimo).

Taip pat svarbu kaip šioje srityje taikomi moksliniai tyrimai, plėtros, inovacijų bei gamybos ir žinių perdavimas. Šiuo metu BŽŪP tiesiogiai neteikia finansavimo tokiai veiklai, kuris šiuos metu yra padengiamas iš nacionalinio biudžeto arba gauna dalinį finansavimą, padengti integruotiems moksliniams tyrimams ES programoms (pvz., dabartinės BP7). Mes manome, kad itin svarbu gauti finansavimą - tiesiogiai per būsimą BŽŪP arba remdamosi tam skirta mokslinių tyrimų fondu - taikomųjų mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų programoms, tiesiogiai susijusiomis su žiniomis, kurios yra būtinos siekiant veiksmingai įgyvendinti politikos sritis išdėstytas šiame komunikate.

Politikos kryptis. Šie principai turėtų būti išreikšti tokiomis politikos nuostatomis:
• Komisijos turėtų teikti - tiesiogiai per būsimą BŽŪP arba remdamosi tam skirtu mokslinių tyrimų fondu - finansavimą taikomiesiems moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms, tiesiogiai susijusiomis su žiniomis, kurios yra būtinos siekiant veiksmingai įgyvendinti išdėstytas programas šiame komunikate. Tai turėtų būti finansuojama 100% už darbą, kuris tarnauja visos Europos Sąjungos politokos nustatytiems tikslams pasiekti, ir 50%, jei tai yra reikalingi nacionaliniams poreikiams tenkinti.

9.6 Veiklos finansavimas subregioninės partnerystės

10 skirsnyje mes teikiame pasiūlymus dėl valstybių narių; atitinkamoms regionų institucijoms, skatinti kurti ir remti subregioninės partnerystės veiklą, rengiant ir įgyvendinant subregionines ar teritorijų plėtros strategijų užduotis. Šios partnerystės turėtų įgaliojimus teikti paraiškas visoms reikiamas priemonėms pagal veiklos programas, susijusius su EŽŪFKP ir ERPF, Sanglaudos fondą, ESF ir žuvininkystės fondą, ir ypač visiems EŽŪFKP pobūdžio priemonėms. Jų veiklos fondai turėtų eiti (daugiausia kaimo subregionų) per EŽŪFKP arba per regionines ar sanglaudos fondus.

Šį tikslą pasiekti reikia, kad EŽŪFKP turėtų būti gerai finansuojama priemonė užtikrinanti tinkamą veiklos fondų subregioninės partnerystės veiklą.

10. Valdymas ir pristatymo mechanismas, įskaitant sąsajas su kitomis ES programomis
Principai. Šiuo metu kaimo vietovėms ir ekonomikai gali būti naudingas Europos finansavimas ne tik per EŽŪFKP, bet taip pat iš ERPF, Sanglaudos fondo, ESF, ir Europos žuvininkystės fondo. Skirtingų nuostatų geografinių ir teminių sričių parama, kuri gali būti suteikta pagal kiekvieno fondo tikslus įvedanat suderinamumą bei įnešant teigiamą papildomumo potencialą tarp jų. Šis papildomumas yra skirtas įvedanat įvairaus laipsnio aiškumo ir išsamumo, nacionalinės strategijos dokumentuose ir sektorių veiksmų programose, liečiantį kiekvienos valstybės narės pilietį, įskaitant ir kiekvieno kaimo plėtros strategiją. To išdavoje daugelis kaimo vietovių iš to gautų nemažai naudos jei galėtų naudotis ir kitais fondais , ne tik EŽŪFKP.

Tačiau siekiant, kad naudos procesai būtų skaidrūs, nes yra daug skirtingų fondų, bei nacionalinės programos yra skirtingos, per kurias fondai patenka į šalis nares negalima lengvai suderinti taip, kad galimi gavėjai išvengtų biurokratijos. Be to, agentūras, per kurias kaimo plėtros programos yra įgyvendinamos - nacionalinės žemės ūkio ministerijos, regionų valdžios institucijos, LEADER grupės ar kitos subregioninės partnerystės - šiuo metu retai turi įgaliojimu ir galimybę gauti finansavimą iš kitų ES fondų. Retai yra leidžiama vietos veiklos grupėms, kaip pavyzdžiui Danijoje, naudoti abiejų EŽŪKPF ir žuvininkystės fondu per 4 ašį. Kai kurios kitos vietos partnerystės, kaip antai Prancūzijoje ir vietos plėtros institucijos Airijoje, gali veikti už KPP ribų. Tačiau bendras vaizdas yra siauras KPP įgyvendinimas per vietos veiklos grupes, kurios dažniausiai gaudoja tik 3 krypties KPP, o kai kuriose šalyse daug kaimo vietovių, kurios neturi Vietos veiklos grupių arba kitos subregioninės partnerystės.

Šie trūkumai, ir jų šalinimas priklauso nuo veiksmingo suderinamumo tarp įvairių ES ir nacionalinių lėšų panaudojimo apribojimų ir tai turi būti sprendžiama, jei norim kaimo vietovių atgimimo. Dėl šios priežasties, mes džiaugiamės Žemės ūkio, regionų, socialinės politikos ir žuvininkystės Komisijos pasiūlymu parengti bendrą ES lygiu strateginę programą ERPF, ESF, Sanglaudos fondą, EŽŪFKP ir EŽF. Šis pasiūlymas, jei būtų atsižvelgta į Komisijos pirmininko pasiūlymus, gali prisidėti prie jų kaimo vietovių atgimimo ir leistų kaimo vietovėms iki galo atlikti savo vaidmenį, realizuojant 2020 m. ES tikslų.

Mes raginame komisarą ir jo kolegas dėti visas įmanomas pastangas, kad šis pasiūlymas tikrai būtų įgyvendintas. Reikia sukurti mechanizmus, Europos, nacionaliniu, regioniniu ir subregioniniu lygmenyse, kad būtų pasiekta tikra sinergija ir papildomumas tarp pagrindinių fondų. Šie mechanizmai gali apimti:

Pasiūlyta bendrą ES lygiu strateginę programą ERPF, ESF, Sanglaudos fondą, EŽŪFKP ir EŽF. Tai turėtų apimti:
- Įsipareigojimus kaimo atgimimui bei kryžmines nuorodas į permainas žemės ūkyje
- Nuostatas dėl teritorinės plėtros, bei sąsajas ir tarpusavio paramą tarp kaimo ir miesto vietovių.

Reglamentai dėl šių penkių fondų, kurie yra visiškai suderinti vienas su kitu; kurie yra aiškūs, nustatytos ribos ir numatomas papildomumas tarp jų; kurie yra suderinti procesinėmis sąlygomis, kad valstybės narės ir mokėjimo agentūros gali sumažinti paramos gavėjams sunkumus ir leidžia pristatyti atitinkamas priemones subregioninės partnerystės mastu, veikiančių visą spektrą fondų.

Tačiau reikia, kaip valstybės narės pateikia - kito programos laikotarpio - nacionalinius strateginius metmenis, kurie turi atspindėti bendrą ES lygiu strateginius tikslus, ir kurie nustato aiškų pagrindą aktyviam papildomumui tarp veiksmų programų, susijusių su penkiais ES fondais.

Taip patreikia, kad valstybės narės arba atitinkamos regioninės valdžios institucijos, - visoje teritorijoje - parengtų subregioninių ar teritorijų plėtros strategijas, bei skatinti kurti ir remti subregioninės partnerystės veikla rengiant ir įgyvendinant šias strategijas, suteikti įgaliojimus siekiant užtikrinti visų atitinkamų priemonių pagal veiklos programas, susijusiomis su visų penkių ES fondų užduotimis, o ypač su EŽŪFKP priemone. Dėl šio tikslo, EŽŪFKP turėtų būti gerai finansuojama priemonė užtikrintanti tinkamą veiklos fondų subregionines partnerystes.

10. Pereinamasis laikotarpis tarp 2014 m. ir 2020m.

Užbaigti permainas žemės ūkyje ir ekonomikos atgimimo kaimo vietovėse, gali užtrukti daugiau nei septynerių metų 2014-2020 m. laikotarpį. Todėl šis laikotarpis turėtų būti naudojamas siekiant pereiti prie ilgalaikės programos. Šis perėjimas gali atsispindėti:

a. aiškius tikslus, pokyčius, kurie turi būti pasiekti iki 2017 ar 2020, pavyzdžiui:
- Tvarių standartų pasiekimų žemės ūkyje
- Subalansuotos maisto grandinės sukūrimo, kuri užtikrintų teisingas ūkininkų pajamas
- Stiprinti ir įvairinti kaimo ekonomiką

b. numatyti stebėseną ir vidurio laikotarpio peržiūra, siekiant įvertinti pažangą, įgyvendinant šiuos tikslus.

Išvada

Mes turime šiame komunikate aprašytą, kurią naujosios programos laikotarpyje bus pasiūlyti pradėti įgyvendinti programą žemės ūkiui, kaimo vietovių atgimimo ir (kaip siūlė keturi komisarai) radikalų mėginimą suderinti įvairių ES fondų panaudojimą. Esame gerai susipažinę su radikalia naujo mąstymo politika ir praktika, kurios reikės valstybės Narėms ir suinteresuotosioms šalims. Esame pasirengę aktyviai dalyvauti viešose konsultacijose, kurios vyks po pačios Komisijos komunikato 2010 m. lapkričio ir kuri truks iki 2011 metų vidurio, ir suvaidinti savo vaidmenį įgyvendinant reformą vietiniame ir regionų lygmenyse. Tai darydami, mes sieksime parodyti kaip pilietinės visuomenės organizacijas, gali prisidėti prie didelių bendrų pastangų, kurios bus reikalingos siekiant, kad kaimo regionai Europoje realizuoti visą savo potencialą ir tarnautų visų Europos piliečių poreikiams ir pasiekti tikslai apjungtų Europos Sąjunga.