Raseinių rajono kaimų bendruomenių sąjungos delegacija, vadovaujama pirmininkės Loretos
Sirvidienės ir Raseinių turizmo ir verslo informacijos centro direktoriaus Benedikto Siliūno,
pagal Lietuvos kaimo tinklo finansuojamą projektą „NVO gerosios patirties sklaida“ spalio 27-
31 dienomis viešėjo Lenkijoje, Liublino vaivadijoje. Į kelionę vyko bendruomenių pirmininkai,
bendruomenių nariai, atsakingi už jaunimo veiklą ir patys bendruomenių jaunimo atstovai. Ryte į
kelionę visus išlydėjo ir gero kelio linkėjo rajono meras Petras Vežbavičius, Savivaldybės tarybos
narys Romaldas Zubiela, Raseinių rajono VVG pirmininkas Vincas Blinstrubas ir Gervinės
bendruomenė pirmininkė Jūratė Garliauskienė.

Pirma diena buvo kelionė per Lenkiją. Vakare pasiekėme Liubliną. Mus pasitiko Lenkijos
NVO „Laiminga vaikystė“ atstovė ir palydėjo į už miesto esančius Akademinio jaunimo namus. Čia
mes visą tą laiką gyvenome, čia vyko susitikimai su lenkų atstovais ir jaunimu. Vakare, vadovaujant
Palendrių bendruomenės pirmininkui Linui Girdžiui, buvo suburtas meno kolektyvas, kuris paruošė
meninę programą savo bičiuliams lenkams.

Antrą dieną iki pietų lenkai supažindino su fondu „Laiminga vaikystė“. Projekto vadovas
Waclaw Czakon išsamiai atsakinėjo į mūsų delegacijos narių pateiktus klausimus, o Loreta
Sirvidienė papasakojo apie mūsų rajono kaimų bendruomenių veiklą. Po pietų vykome į Liubliną
susipažinti su miesto įžymybėmis. Vakare buvo surengta vakaronė, kurios metu lenkų delegacijai
buvo įteikta lietuviškos duonos, šakotis, mūsų jaunimas apsikeitė suvenyrais su lenkų jaunimu. Tą
vakarą linksmai skambėjo dainos, muzika, ilgai nerimo šokėjai.

Trečią dieną fondo prezidentas Waclaw Czakon atsivežė su savimi keletą darbuotojų,
dirbančių fonde „Laiminga vaikystė“. Jie papasakojo apie fondo veiklą. Fondas turi 3 finansavimo
šaltinius. Pirmas – fondo veiklą remia Savivaldybė, antras - Europos sąjungos lėšos, trečia - pinigai
iš privačių verslo įmonių, gyventojų, kurie skiria po 1 proc. pajamų mokesčio. Fondo veikla
vykdoma 2 kryptimis. Pirma kryptis - tai mokymai. Žmonės, baigę NVO mokymus gali dirbti
NVO organizacijose, kitose įstaigose. Taip mažinamas bedarbystės klausimas Liublino vaivadijoje.
Lenkijoje yra apie 7 tūkst. NVO, o Liublino vaivadijoje apie 1 tūkst. Antra kryptis – tarptautinis
judėjimas. Tai projektinė veikla, kuri vykdoma su partneriais iš kitų šalių. Atkreipėme dėmesį,
kad Lenkijoje labai skiriamas didelis dėmesys į žmoniškuosius išteklius, t.y. mokymąsi, verslumo
skatinimą. Lenkai teigia, kad krizės, kaip mes lietuviai, nejaučia. Jie šiuo metu gyvena rinkiminės
kampanijos nuotaikomis, nes po mėnesio vyks rinkimai į savivaldybių tarybas.. Bet baiminasi, kad
kitais metais gali ir juos užklupti ta neprašyta krizė.

Apsilankėme vienoje gimnazijoje, kur domėjomės, kaip mokosi lenkų vaikai. Mus pasitiko
gimnazijos direktorius Andrzej Cywinski. Jis papasakojo, kad šioje gimnazijoje mokosi moksleiviai
nuo 12 iki 16 m. Baigę gimnaziją, moksleiviai mokslus tęsia licėjuose ar technikumuose.
Gimnazijoje yra trys skyriai. Tai gana didelė mokykla, geros mokymosi sąlygos. Vienoje klasėje
mokosi 18-19 moksleivių. Gimnazija turi kompiuterines lentas, įrengtos stebėjimo kameros.
Gimnazijoje moksleiviams veikia valgykla, bufetas. Yra namų ruošos kambarys, kur patys
moksleiviai, pasilikę popamokinei veiklai gali pasigaminti valgį, išsivirti arbatos. Gimnazijoje be
pedagogų yra ir psichologas. Jei moksleivis nusikalsta, į jo dienoraštį rašomas nulis. Psichologas
ar socialinis pedagogas, pastebėję tokį įrašą, kviečiasi moksleivio tėvus ir tada aiškinasi, kodėl
moksleivis „nusipelnė“ nulio. Lenkų tauta labai religinga. Kiekvienoje klasėje virš lentos kabo
kryžius, o mokyklos fojė stovi didelė įrėminta popiežiaus nuotrauka. Visos lenkų bažnyčios iš
išorės labai gražių architektūrinių formų, bet viena nuo kitos labai skiriasi. Išvykdami su gimnazijos
direktoriumi visi sustojome bendrai nuotraukai.

Po pietų išvykome ekskursijai į kurortinį miestelį ant Vyslos upės kranto Kazimierz Dolny.Tai nepaprasto grožio miestelis su savo įdomia istorija ir gamta.Paskutinis vakaras tikriausiai buvo pats smagiausias, nes mūsų grupėje linksmuolių netrūko.Surengtas „Helovyno“ vakarėlis kai kam dar ilgai išliks atmintyje.

Ketvirtą dieną atsisveikinome su lenkais vieni kitiems tardami iki pasimatymo, nes lenkų
delegacija atsakomam vizitui pas mus į Raseinius atvyks gruodžio 9 d.

Dalytė Raudonienė,
Raseinių rajono kaimų bendruomenių sąjungos tarybos narė