Laikui bėgant ir stiprėjant kaimo bendruomenių vaidmeniui sprendžiant kaimo žmonių problemas
atsiranda vis daugiau galimybių kaimo vietovėse įgyvendinti įvairius projektus.

2006-2009 metais buvo skiriama valstybės parama kaimo bendruomenėms per Žemės ūkio ministeriją.
Nuo 2006 metų startavus LEADER programai atsivėrė naujos galimybės įgyvendinti įvairias idėjas
įgyvendinant vietos plėtros strategijas. Na o štai nuo 2011 metų startuos dar viena parama.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija numato skelbti keletą programų, kurios bus orientuotos į
kaimo vietoves ir projektų pareiškėjais galės būti kaimo bendruomeninės organizacijos. Viena iš
tokių 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonė „Socialinės rizikos
ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“. Šiai priemonei numatoma skirti
173 mln. Lt ES fondų lėšų. Ši programa yra ypatinga tuo, kad jau rengiant programą yra derinamos
remiamos veiklos ir rengiamas programos aprašas. Lapkričio 10 dieną socialinės apsaugos ir
darbo ministerijoje vyko darbo grupės susitikimas, kuriame dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos viceministrė Skirma Kondratas, bendruomenių skyriaus vedėjas Arūnas Kučikas,
pavaduotoja Vilė Montrimienė, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė,
Jurbarko rajono bendruomenių sąjungos pirmininkas Sigitas Vaitiekūnas, Jurbarko rajono Viešvilės
seniūnas Valentinas Kucinas ir Kazlų Rūdos savivaldybės bendruomenių asociacijos pirmininkė
Reda Kneizevičienė. Susitikimo dalyviai diskutavo kaip padaryti šią priemonę patrauklią kaimo
bendruomenėms pasinaudoti šia galimybe. Numatomos šios veiklos sritys: Priemonių ir paslaugų,
skatinančių socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančius asmenis įsitraukti į darbo rinką, kūrimas
ir įgyvendinimas, savanoriško darbo, susijusio su socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių
asmenų įtraukimu į darbo rinką, skatinimas bei socialinių darbuotojų, savanorių ir kitų darbuotojų,
dirbančių išvardintose veiklos srityse, mokymai ir kvalifikacijos kėlimas.

Kaimo bendruomenių atstovai išreiškė susirūpinimą, kad ši priemonė nebūtų nukreipta tik į
mokymus, nes tai neturės jokios išliekamosios vertės. Tai turėtų būti priemonė, kurios dėka kaimo
bendruomeninės organizacijos galėtų susitvarkyti infrastruktūrą, įsigyti įrangos ir ugdant kaimo
žmonių verslumą kurti naujas darbo vietas. Šių projektų tikslinė grupė- socialinės rizikos ir socialinę
atskirtį patiriančių asmenų įtraukimas į darbo rinką. Tai gali būti projektai orientuoti į moterų
socialinę grupę kurios po ilgesnės pertraukos norėtų grįžti į darbo rinką, vienišoms motinoms
ir tėvams, vyresnio amžiaus (virš 50 metų) moterims ir vyrams ir kitoms socialinėms grupėms.
Bendruomenių atstovai pateikė keletą idėjų, kurios galėtų būti finansuojamos šios programos
rėmuose. Kaip vienas iš pavyzdžių galėtų būti „ Močiutės kepyklėlė“, kurioje būtų kepami įvairūs
kepiniai ar „Senelio dirbtuvės“ kurioje jaunimas galėtų pasimokyti senovinių amatų. Kadangi
kaimo vietovėse apie pusė gyventojų sudaro įvairių socialinių grupių atstovai, tad tikime, kad kaimo
bendruomenės atstovaujančios savo vietovės gyventojus galės pasinaudoti šia galimybe ir sudarys
sąlygas naujoms darbo vietoms bendruomenių centruose kūrimui. Šis susitikimas yra pirmasis, tačiau
ne paskutinis. Susitikimo dalyviai prie šios programos svarstymo dar sugrįš. Kaimo bendruomenių
atstovai pasidžiaugė, kad socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams svarbi yra kaimo žmonių
nuomonė. O tai rodo, kad kaimo bendruomeninės organizacijos pripažįstamos kaip lygiavertės
partnerės, kurios savo veikla gali daug prisidėti prie gyvenimo kaimo vietovėse gerinimo.

Kazlų Rūdos savivaldybės bendruomenių asociacijos pirmininkė Reda Kneizevičienė