Vilkaviškiečiai savaitgalį iškilmingai paminėjo Budavonės tragedijos 70-metį. Šiltai buvo pagerbtas trijų Suvalkijos inteligentų, Vilkaviškio vyskupijos kunigų – Lankeliškių parapijos klebono Vaclovo Balsio, vikaro Jono Petrikos ir Vilkaviškio kunigų seminarijos prof. bei dvasios tėvo Justino Dabrilos, kuriuos žiauriai nukankino sovietų raudonarmiečiai, atminimas. Ta proga į šį kraštą atvyko piligrimų būrys –neįtikėtinai jaunas, bet energingas, kuris viso žygio metu giedojo giesmes, skleidė gerą nuotaiką, dvasingumą. Prieš pat piligrimų žygį vyko paskaita apie saugų eismą, po kurios žygeiviams buvo išdalintos saugaus eismo priemonės.

Piligrimų žygis vyko dvi dienas ir jame dalyvavo 300 žmonių. Na, o ateityje tikimės, jog žmonės pamils šiuos piligriminius žygius ir prisijungs dar aktyviau. Kad žygiavimas būtų saugus visiems žygio dalyviams buvo duotos skiriamosios priemonės, atšvaitai.

Renginys žygiu nesibaigė, su volungių giesmėmis persipynė jausmingas jungtinio Vilkaviškio parapijos choro giedojimas, dainomis apie tėviškę sielą gaivino Bartninkų vokalinis ansamblis „Aista“. Antros dienos pabaigoje karštai buvo plojama jaunimo grupei bei jos vadovams už dviejų dienų piligrimystę, Lankeliškių, Šeimenos, Bartninkų bendruomenėms ir seniūnijoms, klamputiškiams, V.Čėsnienės vadovaujamai Geisteriškių bendruomenei, pasirūpinusiai, kad visi iš Budavonės išvažiuotų paragavę bent po šaukštą jų virtos, didžiuliame katile garuojančios sriubos. Vyskupas R. Norvila dėkojo tiems, kurie suolus sunešė, žolę nupjovė, stengėsi, kad Budavonės miške visiems būtų jauku ir prasminga.