Kokie šventi žodžiai: namai, gimtinė, tėviškė... Kokia paguoda ją turėti, koks džiaugsmas ją aplankyti ir kokia didelė prasmė joje gyventi kartu su savais, artimais... Tokių jausmų ir minčių apimta išvykau iš gimtųjų tėvų namų, pasisvečiavusi rugpjūčio šeštą dieną Užkalnių kaimo bendruomenės organizuotoje gražioje šventėje „Po tėviškės dangum“.  Atrodo, ir pats dangus, visą dieną grasinęs prapliupti lietumi, tą pavakarę nušvito ramia giedra tarsi kviesdamas Užkalnių bei aplinkinių kaimų žmones ir buvusius kraštiečius gausiai susirinkti. Kaip neapsilankysi, kai visi tik geru žodžiu mini iniciatyviojo Užkalnių kaimo bendruomenės pirmininko bei jo aktyvios komandos, organizuojamus renginius, šventes bei kitus didelius darbus.

Pirmiausia visus organizatoriai sukvietė susirinkti greta atnaujinamų bendruomenės namų, kur šventė prasidėjo iškilmingu naujojo koplytstulpio šventinimu. Skambant Nemakščių vyrų ansamblio giedamoms giesmiems tautiškais rūbais pasipuošęs jaunimas ir vaikai apsupo ąžuolo vainiku Zigmo Povilaičio išdrožinėtą įstabų savo dydžiu ir grožiu Rūpintojėlį. „Tikiuosi, bus gera visiems prie jo prisiglausti, gera po juo rymoti ar tiesiog pamąstyti. Jis savo buvimu paguos, nuramins, gyvenimo džiaugsmą grąžins,“ –  pristatęs istorinę koplytstulpių reikšmę kalbėjo bendruomenės pirmininkas Gitanas Kybartas ir neslėpė žmogiško susijaudinimo. Jis nuoširdžiai dėkojo Užkalnių bei aplinkinių kaimų gyventojams ir kraštiečiams už materialinę paramą, už sunkų darbą, rūpestingumą, įdėtą triūsą statant ir montuojant koplytstulpį bei už mokėjimą susitelkti draugėn kiekvieną syk to prireikus.  Klebonas magistras Stasys Šlepavičius pašventino tik pastatytą Rūpintojėlį, suteikdamas jam Aukščiausiojo apsaugą ir tuo pačiu – ramybę susirinkusiems.

Įsiamžinę prie Užkalnių Rūpintojėlio visi pasišnekučiuodami sugūžėjo į berželių apsuptyje esantį kaimo stadioną, kur spalvingai išpuoštoje scenoje svečius klasikiniu šokiu pasitiko tą vakarą dar ne kartą džiuginusi Nemakščių Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos šokių grupė “Power”, vadovaujama Mildos Bertulytės. Labai gera buvo stebėti, kokia geranoriška, iniciatyvi ir šviesi naujoji kaimo žmonių karta. Nenusakomai jaukią ir šiltą atmosferą nuo pat pradžių kūrė to vakaro vedėjai, būsimi dvyliktokai, Simas ir Guoda. Gražiu sutikimu džiaugėsi ir sveikinimo žodį tarė garbingi to vakaro svečiai: Nemakščių Šv. Trejybės bažnyčios klebonas Stasys Šlepavičius, Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Vaičius, Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys Vaclovas Šimaitis, Nemakščių seniūnijos seniūnas Remigijus Laugalis ir seniūno pavaduotoja Daiva Visockienė, Raseinių raj. kaimų bendruomenių sąjungos atstovė, Mažosios Viduklės kaimų bendruomenės pirmininkė Stasė Bukelienė, Raseinių Vietos veiklos grupės „Raseinių krašto bendrija“ administratorė, Biliūnų kaimo bendruomenės pirmininkė Vilma Račkauskienė.  Nemakščių bendruomenės „Santalka“ atstovė Regina Pratašienė, Pašešuvio bendruomenės saviveiklininkai ir pirmininkė Jolanta Žalkauskienė, kraštietė Irena Perminienė.

Renginio organizatoriai dėkojo šventės rėmėjams: Raseinių rajono savivaldybės merui Remigijui Ačui, Raseinių rajono tarybos nariui Vaclovui Šimaičiui, Nemakščių Seniūnijai, Viduklės  girininkijai ir eiguliui Eduardui Šneideriui, kooperatinei bendrovei ,,Raseinių prekyba”, medžiotojų klubui „Arsira“, Česlovui Virmauskiui, Raseinių rajono kultūros centro Nemakščių filialo vadovui Zenonui Burbai, meno vadovams Laimutei Šaparnienei ir Juozui Juščiui, Užkalnių kaimo bendruomenės aktyvui už pagalbą organizuojant gegužinę, Kavinės ,,Lekava“ savininkams Daliai ir Žydrūnui Vitkauskams už puikią šiupininę, Teresei ir Stasiui Drukteniams už gardžią girą, kuria vaišino visus šventėn atvykusius žmones.

Po mažiausiųjų Užkalnių kaimo gyventojų pasirodymo bendruomenės pirmininkas dar kartą maloniai nustebino susirinkusiuosius – jis drauge su kūrybingu kraštiečiu Jonu Bartkumi sukūrė ir visiems pristatė savo kaimo bendruomenės simbolį – vėliavą. “Kiek mena mūsų tėvai ir seneliai, Užkalniai visada buvo apsupti obelų sodais, todėl pagrindiniu vėliavos akcentu buvo pasirinktas obuolys. Vėliavoje  vyrauja tamsiai žalia bei geltona spalvos. Žalia reiškia grožį, džiaugsmą, sveikatą, viltį, geltona – kilmingumą, dorumą, protingumą,“ – susirinkusiems vėliavos ir kaimo logotipo simboliką aiškino Gitanas. Po kunigo pašventinimo virš Užkalnių žemės pirmą kartą iškelta suplevėsavo vėliava tarsi išdidžiai liudydama, jog šio krašto žmonės Lietuvai sunkiu metu nenuleidžia rankų, o atvirkščiai – laikosi vieni kitų, tiki savo idėjomis, savo tėvų palikimu ir tai jų stiprybė, kuri leidžia kurti naują savo kaimo ir tuo pačiu – savo šeimos gyvenimą.               Nepamirštas ir dėkingumas labiausiai Užkalniais ir jų žmonėmis besirūpinantiems žmonėms. Gerumo simboliu – iš akmens masės pagamintais obuoliais buvo apdovanoti trys nominantai:  Gunaras Bekertas – už didelį indėlį prie Užkalnių kaimo veido kūrimo, daug metų vadovaudamas ūkyje, stengėsi gerinti žmonių gyvenimo kokybę, grąžinti aplinką. Šiuo metu aktyviai įsijungė į kaimo bendruomenės veiklą. Mokytoja Jūratė Dumskienė – už aktyvų dalyvavimą bendruomenės veikloje.  Nuo Jos prasideda vaiko – mūsų tautos ateities – vieškeliai, kurie atsiveria tik mokytojos pastangų dėka. Raseinių rajono tarybos narys Vaclovas Šimaitis – už rūpestį kaimo žmonėmis, už nuolatinę materialinę paramą kaimo bendruomenei.

Rimtas kalbas šventėje temstant pakeitė linksmos, nuotaikingos Nemakščių kultūros namų vyrų vokalinio instrumentinio ansamblio, Pašešuvio ir Užkalnių kaimo bendruomenės saviveiklininkų dainos, Nemakščių Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos šokių grupės “Power”išraiškingi šokiai, žmonės džiaugėsi sutikę seniai matytus veidus, kartu vaišinosi, šnekučiavosi, dainavo, šoko. Sporto mėgėjai galėjo savo jėgas išbandyti sportinėse rungtyse. Nuotaikingą šventę pratęsė diskoteka, o vidurrnakčio tamsą išsklaidė laužo liepsna ir į dangų paleisti skriejantys žibintai. Tikiu, kad kiekvienas to vakaro dalyvis ilgam atsimins tą pakilią nuotaiką ir ramybę, kuri tvyrojo po Užkalnių dangum.

Jurgita  Maironienė