Pasiūlymai dėl

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

 dėl paramos kaimo plėtrai Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP)

 

 

(44)

Vietos vystymosi LEADER metodas, per daugelį metų įrodė savo naudingumą, skatinti kaimo vietovių plėtrą, atsižvelgiant į daugelį sektorių per iš apačios į viršų "metodo” vientisos kaimo plėtros poreikius. Leader’is turėtų būti tęsiamas ateityje ir jos taikymas lieka privalomas visoje kaimo plėtros programoje.

(45)

Teritorinė darna ir sąveika tarp priemonių ir kitų veiksmų, kurie prisideda prie kaimo vietovių plėtros, per  integruotas LEADER vietos plėtros strategijų įgyvendinimą, gali tik sustiprinti. Tai ypač skatintina įvairinant žemės ūkio ir darbo vietų kūrimą, taip pat, kaip socialinės įtraukties ir skurdo mažinimą. LEADER vietos plėtros strategijos, turėtų būti gerai apibrėžtos ir atrenkant pagal atitinkamus atrankos kriterijus.

(47)

Parama vietos plėtros Leader, kurią remia žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP), turėtų apimti visus, rengiant ir įgyvendinant vietos veiklos grupių vietos plėtros strategijas ir veiklos aspektus, taip pat remti bendradarbiavimą tarp teritorijų ir grupių ,atliepti “iš apačios į viršų” principui ir bendruomenės interesams.

(48)

Parama per LEADER kaimo vietovėse turėtų būti suderinta su vietos plėtros kitų Europos fondų teikiama parama.Koordinavimas, pageidautina, turėtų būti daroma subregioniniu lygiu.

(49)

Siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų EŽŪFKP biudžeto išteklių naudojimą, teisę priimti teisės aktus pagal Sutarties 290 straipsnį ,turėtų būti deleguotos Komisijai, išsamiai apibrėžiant reikalavimus atitinkančių animacijos išlaidas LEADER vietos veiklos grupėms.

( 57)

Nacionaliniams tinklams, organizacijoms ir administracijoms, dalyvaujant įvairiuose programos įgyvendinimo etapuose, organizuoja Europos kaimo plėtros tinklas, tinklas įrodė, kad jis gali vaidinti labai svarbų vaidmenį gerinant kaimo plėtros programų kokybę, didinant suinteresuotųjų šalių dalyvavimą kaimo plėtros valdyme, taip pat informuoti platesnę visuomenę apie jos naudą. Todėl ji turėtų būti finansuojama kaip techninė pagalba Sąjungos lygiu dalį.

Dėl precedento neturinčios pasaulinės finansų krizės rimtai sulėtinusio ekonomikos augimą bei finansinį stabilumą , finansines ir ekonomines sąlygas keliose valstybėse narėse, smarkiai pablogėjo. Remiantis Sutarties 122 (2) Sutarties Tarybos reglamento (ES) Nr. 407/2010 2010 m. gegužės mėn. 11 dėl Europos finansų stabilizavimo sukurtas mechanizmas, įgalinantis suteikti Sąjungos finansinę pagalbą šioms valstybėms narėms, siekiant išsaugoti finansinį stabilumą Sąjungos. Graikija jau susidūrė su rimtais sunkumais, atsižvelgiant į jos finansinį stabilumą ir gavo finansinę paramą, iš kitų euro zonos valstybių narių anksčiau į Reglamento (ES) Nr. 407/2010 įsigaliojimo. Tarybos reglamento (EB) Nr 332/2002 2002 m. vasario 18 d. dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, su sąlyga, kad Tarybai suteikti savitarpio pagalbą, jei valstybė narė, turi sunkumų arba gresia rimti sunkumai dėl mokėjimų balanso. Siekiant palengvinti Sąjungos finansavimo valdymą, padėti spartinti investicijas valstybėse narėse ir regionuose ir didinti finansavimo poveikį ekonomikai, būtina, kad būtų galima padidinti EŽŪFKP paramos dydį iki 95% skirto mažiau išsivysčiusiems regionams ir 85% kitų valstybių narių regionų, gaunančių paramą pagal šiuos mechanizmus. Atsižvelgiant į LEADER svarbą , kaip į mažiausią EŽŪFKP įnašo dalį, dėl jo įgyvendinimo turėtų būti paliktos.

34 straipsnis
Pagrindinių paslaugų ir kaimo atnaujinimo kaimo vietovėse
1. Parama pagal šią priemonę, visų pirma apima:
(a) rengiant ir atnaujinant planus, savivaldybių ir jų pagrindines paslaugas ir apsaugos bei valdymo planų, susijusių su Natura 2000 teritorijų bei kitų didelės gamtinės vertės vietomis kūrimo;
(b) investicijos į visus nedidelio masto infrastruktūros, įskaitant investicijas į atsinaujinančios energijos rūšis, kūrimo, tobulinimo ar plėtros;
(c) plačiajuosčio ryšio infrastruktūros, įskaitant jos kūrimo, tobulinimo ir plėtros, pasyviosios plačiajuosčio ryšio infrastruktūros ir teikti prieigą prie plačiajuosčio ryšio ir viešųjų e. vyriausybės sprendimus;

(d) investicijų, steigimo, tobulinimo ar vietos pagrindinių paslaugų kaimo gyventojams ir susijusios infrastruktūros plėtra;
(e) investicijos, viešųjų įstaigų rekreacinei infrastruktūrai, turizmo informacijos;
(f) studijoms ir investicijoms, susijusiems su kaimų ir kaimo kraštovaizdžio, įskaitant socialinius ir ekonominius aspektus, kultūros ir gamtos paveldo priežiūra, atkūrimu ir atnaujinimu;

(g) investicijoms, nukreiptoms į veiklą ir konversijos pastatų ar kitų objektų, netoli kaimo gyvenviečių perkėlimui, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę arba didinti aplinkosaugos veiksmingumą gyvenvietės.

 

Komisijai turi būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus pagal 121 straipsnį dėl atsinaujinančių energijos infrastruktūros rūšių, kurios gali gauti paramą pagal šią priemonę, apibrėžimas.

LEADER
55 straipsnis
LEADER vietos plėtra
1. LEADER vietos plėtra turi būti:
(a) atliekamas taikant integruotą ir kelių sektorių pagal vietoves rengiamos vietos plėtros strategijų (toliau - "vietos plėtros strategija"), reaguojant į vietos poreikius ir potencialą, sutelkiant dėmesį į konkrečius subregioninėms kaimo teritorijoms, įskaitant naujoviškas funkcijas, kurios  taptų suprantamesnės vietos kontekste;
(b) vietos veiklos grupės, sudarytos iš viešųjų ir privačių vietos socialinių ir ekonominių partnerių, kurių sprendimų priėmimo lygyje viešasis sektorius, ar kokios kitos nevyriausybinės organizacijos atstovauja daugiau nei 49% “iš apačios į viršų’.balsavimo teises turinčių  atstovų

LEADER vietos plėtros tinklų ir bendradarbiavimo veikla.
2.Leader vietos plėtros paramos iš EŽŪFKP, turi būti nuoseklios bei koordinuotos iš ERPF, ESF ir EMFF paramos fondų. Tai visų pirma turi būti užtikrinta, koordinavimo gebėjimų stiprinimo, atrankos, patvirtinimo ir finansavimo vietos plėtros strategijoms ir vietos veiklos grupėms.

3.Kai vietos plėtros strategijos, nurodytos 57 straipsnyje (2) nustato, kad atrankos komitete pasirinktos vietos plėtros strategijos įgyvendinimui, reikia daugiau nei vieno fondo įnašo, vedantysis Fondas gali būti skirtas vietos plėtros strategijos įgyvendinimui.

4. Jei vedantysis fondas yra paskirtas, einamosioms išlaidoms, animacijai ir tinklų kūrimo veiklai, vietos plėtros strategija turi būti finansuojamas tik iš pagrindinio fondo. Dėl kitų išlaidų, turi būti vedamos atskiros apskaitos pagal atitinkamo fondo taisykles.

 

 

 

 

56 straipsnis
Vietos plėtros strategijos
1. Vietos plėtros strategijoje turi būti bent šie elementai:
 
(a) apibrėžta sritis ir populiacija, kuriai taikoma strategija. Ši sritis turėtų būti vientisa ir turėti pakankamą kritinę masę žmogiškųjų, finansinių ir ekonominių išteklių strategijos gyvybingumui;

(b) vystymosi poreikius ir potencialą srityje, įskaitant SWOT analizė;
(c) strategijos aprašymas ir jos tikslai, integruotas ir naujoviškas pobūdis į strategijos ir prioritetų hierarchiją, įskaitant aiškius ir išmatuojamus tikslų aprašymus. Strategija turi būti suderinta su kaimo plėtros programa, ir, jai taikytina, atitinkantis ERPF, ESF ir EŽF veiksmų programos;
(d) bendruomenės įsitraukimo ir dalyvavimo vystymosi strategijoje,  aprašymas;

(e)veiksmų planą, rodantį, kaip tokie prioritetai virs veiksmais;
(f) valdymo ir monitoringo priemones, strategijos, ir konkrečią vertinimo tvarką, vietos veiklos grupės gebėjimams, siekiant įgyvendinti strategiją;
(g) strategijos finansinį planą, įskaitant planuojamų EŽŪFKP paskirstymą ir,  atitinkamai kiekvieno iš kitų fondų (ERPF, ESF ir EMFF).
2. Valstybės narės apibrėžia kriterijus, vietos plėtros strategijų atrankai.

Kalbant apie LEADER vietos plėtros atrankos kriterijus, pirmenybę teikti vietos plėtros strategijoms, kurios apima bendradarbiavimo veiklą.
3. Vietos plėtros strategijos turi būti atrinktos pagal šiam tikslu įsteigtus atrankos komitetus, vadovaujančioje institucijoje.Į atrankos komitetą turi įeiti atstovai iš valdžios institucijų, valdančių ERPF, ESF ir EMFF fondus.
4.Visų vietos plėtros strategijų atranka turi būti baigta ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d..

Sprendimą pasirinkti vietos plėtros strategiją nustato EŽŪFKP paskirstymas ir, jei taikoma, nustatyti ERPF, ESF ir EMFF paskirstymas. Ji taip pat išdėsto, jeigu taikoma, institucijos, atsakingos už atitinkamą kaimo plėtros programą ir ERPF, ESF ir EMFF programų įgyvendinimo užduotis, susijusias strategijos įgyvendinimo vaidmenis.
6.Komisijai turi būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus, pagal 121 straipsnį dėl ploto ir gyventojų, kuriems pagal 1 dalyje nurodytą strategijos apibrėžimą () ...

 

57 straipsnis

 

LEADER vietos veiklos grupės

 

1. Vietos veiklos grupės turi parengti ir įgyvendinti LEADER vietos plėtros strategijas.
2. Valstybės narės nustato atitinkamus vaidmenis vietos veiklos grupėms, ir institucijoms, atsakingoms už atitinkamos kaimo plėtros programos įgyvendinimą, ir, jei taikoma, atitinkamų programų ERPF, ESF ir EMFF visas įgyvendinimo užduotis, susijusias su strategijomis.

3.Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad vietos veiklos grupės, išsirenka vieną atstovą kaip atsakingą už administravimą ir valdymą arba sukuria teisėtą struktūrą.
3.Vietos veiklos grupių uždaviniai turi būti :
(a) vietos veikėjų gebėjimų ugdymas plėtoti ir įgyvendinti vietines veiklas;
(b) nustatyti projektų atrankos kriterijus ir parengti nediskriminacinės ir skaidrias atrankos procedūros įgyvendinant vietos plėtros strategiją, kur vengiama interesų konfliktų, ir kuri užtikrina, kad ne mažiau kaip 50% projektų atrankos sprendimų balsų turi ne viešojo sektoriaus partneriai, numatant galimybę apskųsti priimtus sprendimus ir leidžiant taikyti atrankos rašytinę procedūrą;

c) siekiant užtikrinti suderinamumą su vietos plėtros strategija, LEADER projektų atrankos prioritetai turi būti parinkti atsižvelgiant į jų indėlį į strategijos tikslus ir uždavinius;
(d) rengia ir skelbia kvietimus ar vykdo pateikimo procedūras;
(e) priima paraiškas paramai gauti ir juos įvertina;
(f) atrinkti paraiškas ir  nustatyti joms paramos dydį;  toliau šie projektai turi būti perduodami vadovaujančiajai institucijai galutiniam tinkamumo patikrinimui;
(g) vykdyti konkrečias  įgyvendinimo ir vertinimo procedūras dėl vietos plėtros strategijos.

Vietos veiklos grupės taip pat gali atlikti papildomas užduotis, pavestas jiems vadovaujančiosios institucijos ir / arba mokėjimo agentūros.

 

58 straipsnis
Parama iš EŽŪFKP LEADER vietos plėtrai
1. Parama vietos plėtros strategijai LEADER EŽŪFKP apima:
(a) parengiamojo paramos;
(b) įgyvendinant veiklas pagal vietos plėtros strategijas;
(c) rengiant ir įgyvendinant bendradarbiavimo veiklą;
(d) einamųjų išlaidų ir informacinės sklaidos teritorijoje iki 25% visų viešųjų išlaidų, patirtų per vietos plėtros strategiją, ribos.

Vietos veiklos grupės gali prašyti išankstinio mokėjimo mokėjimų agentūrai, jei tokia galimybė numatyta kaimo plėtros programoje.Avansų suma negali viršyti 50% einamųjų išlaidų, susijusių su valstybės parama.

 

59 straipsnis
Parengiamoji parama
1. Parama pagal 58 straipsnio (1) (a) turi apimti:
(a) "Leader" pradžios rinkinys "sudarytas gebėjimų stiprinimo veiklos grupėms, kurios neįgyvendino Leader 2007-2013 m. programavimo laikotarpiu ir parama mažiems bandomiesiems projektams;
(b) gebėjimų didinimą, mokymą ir tinklų kūrimą, siekiant parengti ir įgyvendinti vietos plėtros strategiją.
2.Komisijai turi būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus pagal 121 straipsnį dėl reikalavimus atitinkančių išlaidų apibrėžimo pagal šio straipsnio 1 dalį veiklos.

 

60 straipsnis
Leader bendradarbiavimo veikla
1.Paramos, nurodytos 58 straipsnyje (1) (c), turi būti suteikta:
(a) teritorinio arba tarptautinio bendradarbiavimo projektams;
"Teritorinis bendradarbiavimas" - tai bendradarbiavimas valstybėje narėje. "Tarptautinis bendradarbiavimas - tai bendradarbiavimas tarp teritorijų keliose valstybėse narėse ir su teritorijomis trečiosiose šalyse.

paruošiamuoju techniniu tarp teritorinių ir tarptautinių bendradarbiavimo projektų paramą, su sąlyga, kad vietos veiklos grupės gali įrodyti, kad jie numato įgyvendinti konkretų projektą.
2. Be kitų LEADER vietos veiklos grupių pagal žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) partneriai gali būti:
(a) vietos viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė, kaimo teritorijoje įgyvendinant vietos plėtros strategiją Sąjungos viduje ar už jos ribų;
(b) vietos viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė ne kaimo teritorijoje, įgyvendinti vietos plėtros strategiją.

Tais atvejais, kai bendradarbiavimo projektus atrenka vietos veiklos grupės, valstybės narės nustato tęstinio taikymo sistemą bendradarbiavimo projektams.
Jos turi viešai skelbti nacionalinių arba regioninių administracinių procedūrų, susijusių su tarptautinio bendradarbiavimo projektų atrankos ir tinkamų finansuoti išlaidų sąrašą, ne vėliau kaip per dvejus metus po savo kaimo plėtros programų patvirtinimo dienos.
Bendradarbiavimo projektų tvirtinimas turi įvykti ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo projekto pateikimo dienos.
4. Valstybės narės praneša Komisijai patvirtintų tarptautinio bendradarbiavimo projektus.

 

80 straipsnis
Nacionalinis kaimo tinklas
1. Kiekviena valstybė narė sukuria nacionalinį kaimo tinklą, iš organizacijų ir administracijų,  kurios prisideda prie kaimo plėtros.7 straipsnyje nurodytos partnerystės, taip pat nacionalinio kaimo tinklo dalis.
Valstybės narės, turinčios regionines programas, gali pateikti tvirtinimui konkrečią jų nacionalinio kaimo tinklo sukūrimo ir veikimo programą.
2. Nacionalinio kaimo tinklo tikslas:
(f) didinti suinteresuotųjų šalių dalyvavimą įgyvendinant kaimo plėtros;
(g) gerinti kaimo plėtros programų kokybę;
(h) informuoja platesnę visuomenę ir potencialių naudos gavėjų dėl kaimo plėtros politikos;
(i) skatinti žemės ūkio inovacijas,
3. EŽŪKPF parama pagal Sutarties 76 straipsnio 3 dalį turi būti naudojamas:
(a) struktūroms, kurių reikia tinklui naudoti;

parengti ir įgyvendinti veiksmų planą, kuriame bent jau ši informacija:
(i) tinklo valdymas;
(ii) dalyvavimas, suinteresuotųjų šalių paramos programų kūrimą;
(iii) remti stebėseną, ypač per atitinkamą grįžtamojo ryšio, rekomendacijos ir analizė, ypač stebėsenos komitetai, rinkimo ir dalijimosi. Vietos veiklos grupės taip pat būti remiamos nacionalinio kaimo tinklo Vietos plėtros strategijos stebėsenos ir vertinimo;
(iv) mokymo veiklos programą įgyvendinančioms institucijoms ir vietos veiklos grupių formavimo procesą;
(v) pavyzdžių rinkimo projektus, apimančius visų kaimo plėtros programų prioritetus;
(vi) vykdomus tyrimus ir analizę;

(vii) tinklų kūrimo veikla, vietos veiklos grupėms, ir ypač techninę pagalbą teritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo, palengvinti bendradarbiavimą tarp vietos veiklos grupių ir 42 straipsnyje minimą priemonę į partnerių paieškos;
(viii) palengvinti keitimąsi praktika ir patirtimi tarp patarėjų ir / ar konsultavimo paslaugas;
(ix) tinklų kūrimo veiklą, diegti naujoves;
(x) ryšių planas, įskaitant viešumo ir informavimo apie kaimo plėtros programą, suderinusi su vykdomąja valdžia ir informacijos ir komunikacijos veiklą, skirtą plačiajai visuomenei.
(xi) dalyvauti ir prisidėti prie Europos kaimo plėtros tinklo veikla;

c)steigti nepriklausomų ekspertų ir prizą už novatorišką, vietos bendradarbiavimo, nurodyto 81 straipsnyje, paraiškos dėl išankstinės atrankos procesą pasirengimo atrankos komisiją.
4. Komisija, įgyvendinimo aktus, priima nacionalinių kaimo tinklų kūrimo ir eksploatavimo taisykles. Šios įgyvendinimo aktai priimami remiantis su tyrimo procedūra, nurodyta 122 straipsnyje.