Šv. Martyno diena – lapkričio 11 – oji draugiškų šeimų bendruomenėje praėjo linksmai ir išradingai. Bendruomeniečiai rinkosi į lapkričio mėnesio saugaus eismo renginį “Atšvaito vieta – ne stalčius”. Kol visi sugužėjo į salę senoliai  jaunimui spėjo paaiškinti kaip senovėje buvo spėjami orai.Pasirodo, kad jei per Martyną (lapkričio 11 dieną) žąsis ant ledo, tai per Kalėdas – ant vandens, ir atvirkščiai”. Toliau vyko vakaronė, kurios metu kalbėjome apie pagrindinį ir patikimą ginklą kelių karuose – atšvaitą.

 Trumpėjančios dienos ir vėliu brėkštantys rytai, netikėtai tamsoje pasirodęs pėstysis ir be liemenės važiuojantis dviratininkas – tai deja, bet labai dažnas reiškinys mūsų visuomenėje. Atrodo tiek daug kalbama, mokoma, stebima per radiją, o situacija keičiasi, tik iš dalies. Pasirodo priežastis yra ne tik tai, kad ne visi vienodai priima informaciją, bet ir tokia problema, kad Lietuvoje parduodamų atšvaitų yra nekokybiškų – neatspindinčių šviesos.

Automobilių kelių direkcijos ir Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos projekto “Eismo saugumas bendruomenėse” metu išdalinta daug atšvaitų. Pačių įvairiausių formų, simbolių ir spalvų atšvaitai išsidalijo per projektą, tam, kad jie būtų nešiojami ir toliau. 

Šios vakaronės metu dovanų nebuvo. Mokėmės teisingai užsidėti jau turimus atšvaitus. Atšvaitas turi būti nešiojamas, o ne padedamas į stalčių. Diskutavome apie tai, kad geriausiai, kai atšvaitas nešiojamas automobilio žibinto lygyje. Dviratininkams jį reikėtų užsidėti ant kairės kojos, o pėstiesiems, einantiems kaire kelio puse, ant dešinės rankos ar kojos.

Pabandėme įvairias situacijas keliuose. Tamsioje salėje buvo padaryta pėsčiųjų perėja, kurią reikėjo praeiti. Puikiai įsitikinome patys, kaip matėsi tas pėstysis, kuris ėjo su atšvaitu, ir kaip atrodė tas, kuris atšvaito neturėjo.

Kol jaunimas žaidė baulingą, tėvai ir seneliai diskutavo, kaip svarbu nešioti atšvaitą ir būti matomu. Pasidžiaugėme, kad šio projekto renginiai Draugiškų šeimų bendruomenėje “Jaunystė” ne tik išpuošė bendruomenės narius, bet ir supažindino su saugiu eismu kelyje, išmokė pasitempti, suprasti atsakomybę prieš save ir kitus, bei būti ryškiais ir matomais, tuomet kai to labiausiai reikia.

Po to padarėme atšvaitų parodą, rinkome gražiausius atšvaitus. Kalbėjome ir apie tai, kad nereiktų pirkti pigių atšvaitų, kurie, kaip bebūtų gaila, neatlieka savo funkcijos.

Išsiskyrėme su viltimi, kad kitame renginyje vėl susitiksime vėl visi saugūs ir sveiki. 

Draugiškų šeimų bendruomenės pirmininkė                     Jovita Sadauskaitė