Gruodžio 4 - osios vakare Gedimino gatvės bendruomenės aktyvas vykdė reidą, kurio metu norėjo išsiaiškinti ar saugūs šia gatve einantys ir čia gyvenantys žmonės. Jau pritemus pradėjo šnekinti pirmuosius sutiktus žmones, kurie skubėjo į autobusų stotį. Sutiktos jaunuolių poros paklausėme, ar jie turi atšvaitą, kaip seniai jį nešioja ir kur įsigijo. Studentai papasakojo, kad jie atšvaitą gavo dovanų viešėdami parodoje Hanoveryje. Nešioja jį paskatino per radiją ir televiziją rodomos informacinės reklamos, be to, jie abu važinėja dviračiais, todėl puikiai žino, kad tiek atšvaitas, tiek šviesą atspindinti liemenė yra būtinybė – važiuojant keliu, ar einant kelkraščiu. Vėliau pašnekinome senjorus, kurie ruošėsi eiti per neapšviestą Gedimino gatvės pėsčiųjų perėją. Viena iš trijų moterų ant rankinės turėjo užsidėjusi, jau projekto “Eismo saugumas bendruomenėje” gautą atšvaitą ir tuo didžiavosi. Bena sakė : “nuo tada, kai jį gavau – nesiskiriu. Kai anksti ryte – brėkštant einu į turgų persisegu ant pintinės, kai einu į bažnyčią ant rankinės. Netgi pastebėjau, o gal čia sutapimas, kad vairuotojai mane pradėjo dažniau praleisti einant per pėsčiųjų perėją”. Sutikome Gedimino gatvės gyventoją, kuris nulipęs nuo dviračio vedėji jį kelkraščiu. Paklausus, kodėl nevilki šviesą atspindinčios liemenės, dviratininkas buvo sąžiningas:- “Sunkiai susitaikau su ta mintimi, kad liemenę būtina nešioti, neperžengiu per save. Todėl visada važinėju tik dviračių takeliais. Tauragėje jie puikiai sutvarkyti. Važiuok kur nori ar į Joniškės kolektyvinius sodus, ar į Papušinės kapines, ar link Jūros krantinės, ar mieste. Labai dėkoju valdžiai, kad nors ant senatvės galiu ramiai važinėti dviračiu”. Išsiskyrėme su viltimi, kad Antanas daugiau niekada nesės ant savo dviračio be šviesą atspindinčios liemenės. Ta proga palinkėjome geros sveikatos, saugaus važiavimo ir padovanojome liemenę, už kurią pasirašė, pasižadėdamas vilkėti, ir būti pavyzdžiu visiems Tauragės dviratininkams. Gedimino gatves atstovė Jūrate K.  
|
