Šiuo metu galiojantis  LR Seimo rinkimų įstatymas negarantuoja galimybės Seimo nariais  rinkti žmones pagal jų profesinį pasirengimą, kompetentingumą, autoritetą, atsakomybę. Klesti partinių kandidatų privilegija būti įrašytiems dviejuose rinkimų sąrašuose. Neskaidrus ir rinkimų kampanijos finansavimas, o save iškėlę kandidatai negali būti remiami. Trūksta informacijos  apie kandidatus, jiems neprivalu pateikti bent dviejų puslapių programos, kurioje  siūlytų Lietuvos gerovės kūrimo priemones, įžvelgtų bendravalstybines problemas ir jų sprendimo būdus.  Dabartinis įstatymas  neįpareigoja vykdyti LR Konstitucinio teismo nutarimo: „Užtikrinti Lietuvos piliečių visuotinai lygią, tiesioginę rinkimų teisę ir slaptą balsavimą be partinių grupių tarpininkavimo”. Atvirkščiai – įpareigoja vienu metu už tų pačių kandidatų sąrašą balsuoti visoje Lietuvoje. Kandidatų reitingavimas – beprasmis: tie patys dviejuose rinkimų sąrašuose įrašyti kandidatai susikeičia vietomis. Taip išrinkti 70  Seimo nariai neprivalo atsiskaityti nei  vienos apygardos rinkėjams, jie neranda  „valios”  parengti, priimti  Lietuvai būtiniausių įstatymų, nevykdo parlamentinės priežiūros – nekontroliuoja Seimui pavaldžių institucijų, tarnybų, nekontroliuoja įstatymų vykdymo. Eilinio piliečio darbo sąlygas reglamentuoja darbo kodeksas. O Seimo nariai  per dvidešimtį metų neranda „valios” tinkamai paruošti bei patvirtinti  Seimo nario darbo sąlygų įstatymo (darbo kodekso).

Kiekvienas – jaunas ir senas – privalome paklausti savęs: „Ką padariau, kad Lietuvoje būtų geriau gyventi?“ Skaudu, kad jaunimas  viską  meta ir bėga iš savo kiemo – Lietuvos.

Ką daryti, kad Lietuvoje būtų geriau gyventi? Gal pagelbės ir J. E. Lietuvos prezidentė?

      Valstybę iš ilgalaikio oligarchinio valdymo orbitos gali išvesti tik visuotinis vietos bendruomenių, nepriklausomų visuomeninių organizacijų (NVO) narių pabudimas iš letargo miego –  bendras sąjūdis,   švietėjiška veikla. Vietos bendruomenėms ir kiekvienam piliečiui būtina imtis darbdavio vaidmens – iš pasiųstojo į Seimą ar savivaldą „darbininko“ reikalauti savo pareigas atlikti atsakingai, sąžiningai! Tai yra sąmoningėti, prisiimti darbdavio pareigą,  dalyvauti rinkimuose bent 70 procentų aktyvių rinkėjų ir  sąžiningai parinkti Seimo „darbininkus“, pasamdyti ir pastoviai  kartą per ketvirtį sulaukti atsiskaitymo už parlamentaro veiklą. Dabar  rinkimuose dalyvauja  apie 40 proc. -  trys, keturios kartos  senosios nomenklatūros atstovų, kurie  rūpinasi savomis problemomis, jų rankose atsidūrė pagrindinis  valstybės  turtas. Dejonėmis, kad pasiųstieji į Seimą bei savivaldybių tarybas prastai dirba, nieko nepasieksime! Popiežius Jonas Paulius II mokė: „Pasyvumas, kuris niekada nebuvo priimtinas, šiandien  vis  labiau virsta kalte. Niekam nedera likti neveikliam”. Tad kiekvienas paklauskime savęs: „Ką nuveikiau pats ir kartu su savo bendruomene, kad Lietuvoje būtų geriau?“ Seniai žinoma, kad jėga, įveikianti blogybes, slypi tik vienybėje.

      Kad LR Seime, Vyriausybėje, žinybose, savivaldybėse atsirastų „valia“ problemas spręsti žmonių naudai. Pirmiausia turi suvokti ir reikalauti studentija, inteligentija, intelektualai, švietėjai, profsąjungų lyderiai. Juos kovoje su blogio priežastimis Lietuvoje visada tegu remia pensininkai – didele gyvenimo patirtimi turtingi bei laiko nestokojantys mūsų žmonės! Kurkime Lietuvos bendruomenių koordinacines tarybas, aptarinėkime aktualius valstybei klausimus, kuriems spręsti „valios niekaip neranda Seimo „darbininkai“, rimtai ruoškimės rinkimams analizuodami, ką  nuveikė dabartiniai seimūnai ir partijos, kad įsitikintume, ar neapsiriksime vėl už juos balsavę. Būtina kreiptis į LR Prezidentę, (Seimas neras „valios“ parengti Įstatymo pataisymų), teikti pataisyti LR Seimo rinkimų įstatymą (2010-12-28 Aktualioji redakcija), kad rinkėjai gautų galimybę pasirinkti tuos asmenis, kurie yra kompetentingi rengti įstatymus, gebantys suvokti ir spręsti bendravalstybines problemas taip, kad nebūtų pakenkta mūsų šalies ir jos žmonių interesams!   

Ar Lietuvos piliečiai  bus sąmoningi prisiimti darbdavio  pareigas? Ar rudenį tiesiogiai išrinksime 141 Seimo narį (pareigingą darbininką)?

LR Seimui 2012 m. pavasario sesijos pradžioje privalu priimti   LR Seimo rinkimų įstatymo dalinį pakeitimą (parengti instrumentą atpažinti tinkamus kandidatus į Seimo narius), siekiant  šių tikslų:

       1. Sudaryti Lietuvos rinkėjams sąlygas ir galimybes 2012 m. Seimo rinkimuose  savo rinkimų apygardose  iš Pilietinės bendruomenės tarpo išsirinkti kompetentingus, sąžiningus žmones atstovauti LR Seime. Jie kiekvieną ketvirtį privalės atsiskaityti rinkėjams apie nuveiktus darbus, rinkiminių įsipareigojimų vykdymą Seime (rinkėjai  gautų daugiau dalykinės informacijos  apie kiekvieno kandidato kompetentingumą, sąžiningumą).

      2. Aktyvinti Seimo rinkimų  apygardų bendruomenių dalyvavimą valstybės valdyme, sprendžiant bendravalstybinius reikalus. Visus Seimo narius rinkti tik iš išgyvenusių apygardoje iki rinkimų ne mažiau 3 metų. Rinkti tiesioginiais rinkimais ir ne daugiau kaip du kartus iš eilės,  daryti įtaką, kad atsirastų „valia“  priimti  svarbius Lietuvai Įstatymus  ir gerinti Seimo  darbo kokybę.

      3.Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad iš Lietuvos emigravo  apie šešis šimtus  tūkstančių piliečių ir  gerokai  sumažėjo Seimo nario atstovavimo norma, kartu su Seimo rinkimais keisti LR Konstitucijos 55 str. . Vietoj  141 Seimo nario pilnai pakaks palikti 71. Tai galėtų įsigalioti 2016 m. Seimo rinkimuose. Anot Dr. A. Kasperavičiaus,  ne vieną šimtmetį parlamentarizmą puoselėjančių Vakarų Europos valstybių patirtis ir praktika rodo, kad parlamentinės demokratijos ir valstybės kokybė tiesiogiai nepriklauso nuo parlamento narių skaičiaus.

     Pagal gyventojų skaičių ir teritorijos plotą Lietuvai giminingos, tačiau daug turtingesnės valstybės: Šveicarija, Austrija ir Belgija, turi maždaug triskart mažesnius parlamentus. Šveicarijos, turinčios apie 7,8 mln. gyv. ir apie 43 000 JAV dolerių BVP 1-am gyventojui, parlamentą (aukštesniuosius 46 ir žemesniuosius rūmus 200) sudaro 246 deputatai. Austrija, kuri turi apie 8,4 mln. gyv. ir 35 500 JAV dolerių BVP 1-am gyventojui, turi parlamentą iš 183 deputatų, o Belgija, kurios gyventojų skaičius siekia apie 11 mln, o BVP 1-am gyv. 32 000 JAV dolerių, parlamentą sudaro 71 senatorius ir 150 deputatų. Taigi iš viso 221. Ir nors šių valstybių demografinė kreivė, kitaip nei Lietuvos, kyla, tačiau tose šalyse negirdėti diskusijų, kad būtina sekti Lietuvos pavyzdžiu ir didinti nacionalinius parlamentus.

Beje, panaši šalies gyventojų skaičiaus, jos turtingumo koeficiento bei parlamento dydžio proporcijų situacija ir kitose demokratinėse Europos ir pasaulio valstybėse. Gyventojų skaičiumi Lietuvą daugiau nei 100 kartų lenkiančios JAV parlamentas (žemieji ir aukštieji rūmai) už Lietuvos Seimą yra didesnis tik apie tris kartus. Panaši gyventojų ir jiems atstovaujančių parlamentarų proporcijų situacija ir Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir net Rusijoje.

 4. Užtikrinti politikų, pareigūnų, valstybės tarnautojų biurokratizmo, korupcinės veiklos prevenciją formuojant atsakomybe grįsto elgesio kultūrą ir numatant priemones, orientuotas ne į minėtų reiškinių pasekmes, bet į jų priežastis.

5. Įteisinti nuostatas:

     5.1. Nedelsiant, jau 2012 m. rudenį  įvyksiančiuose Seimo  rinkimuose nustatyti partijų, nevyriausybinių visuomeninių organizacijų (asociacijų) kandidatų, pragyvenusių vietoje ne mažiau kaip 3 metus iki rinkimų apygardoje, iškėlimo kvotą: ne daugiau kaip du asmenis, tai yra tiek kiek  numatoma  išrinkti Seimo narių apygardoje. Septyniasdešimtyje  rinkimų apygardų išrinkti po du Seimo narius, gyvenančius toje apygardoje, gavusius daugiausiai rinkėjų balsų,  ir vienoje apygardoje, (mažiausiai turinčioje  rinkėjų), rinkti tik vieną  Seimo narį. Kiekvienas kandidatas  privalės  pateikti po 2000 rėmėjų parašų, turinčių teisę balsuoti, ir įmokėti užstatą -2 vidutinio dydžio  darbo užmokesčius Respublikoje, kuris neišrinkimo atveju grąžinamas, pristatyti  privalomą kandidato rinkiminę dviejų puslapių programą raštu, nurodant  bendravalstybines problemas, tikslus, įgyvendinimo priemones, kuriant Lietuvoje gerovę.  Teisti asmenys negalės  būti keliami kandidatais 8 metus po bausmės atlikimo, o po Seimo apkaltos -  12 metų ir esant nebaigtam ikiteisminiam tyrimui. Išrinktam  Seimo nariui visą kadenciją ribojama teisė pakeisti  jį iškėlusią partiją ar nevyriausybinę visuomeninę organizaciją. Seimo nariais piliečiai gali būti renkami ne daugiau kaip du kartus iš eilės.  Figūruos tik vienas ištisinis lietuviško alfabeto tvarka sustatytas kandidatų sąrašas Rinkimų apygardai, rinkimų apylinkei. Įteisinti Seimo nario mėnesi algos dydį –  iš viso 2 vidutinio dydžio mėnesio darbo užmokesčius Respublikoje.  Priklausomai nuo vidutinio dydžio darbo užmokesčio  augimo, Seimo nario atlyginimo dydis perskaičiuojamas kiekvienais metais.

     Lietuvos vyriausioji rinkimų komisija, priimdama galimų kandidatų į Seimo narius prašymus, pasitelkusi ekspertus, privalės  pasikalbėti  su kandidatais apie bendravalstybines problemas, jų sprendimus, priemones, dalyvaujant nacionalinei žiniasklaidai,   surašyti ir palikti protokolus prie pateikiamų pareiškinių dokumentų. Seimo rinkimų svetainėje video pokalbių medžiaga bus prieinama rinkėjams.

        5.2. Keliamam  kandidatui, jeigu jis bus išrinktas, tenka pasirašyti įsipareigojimą - sutartį su LR Vyriausiąja rinkimų komisija nekeisti partijos (partijos nariams), nevyriausybinės visuomeninės organizacijos iki išrinkto LR Seimo kadencijos pabaigos, vykdyti rinkėjams duotus raštu savo programinius rinkiminius įsipareigojimus, nepažeidinėti darbo drausmės, neužimti tuo pačiu metu Vyriausybės nario ir Seimo nario pareigų (užimti tik Seimo nario vietą, nes, vykdant parlamentinę priežiūrą, atsiranda interesų konfliktas su Seimui atsiskaitančiomis institucijomis, tarnybomis), nutraukti darbo ar kitokią veiklą, nesuderinamą su Seimo nario statusu, sutikimą būti šios partijos, nevyriausybinės organizacijos (asociacijos)  iškeltu kandidatu ir gyvenančiu konkrečioje  kandidatavimo rinkimų apygardoje bei būti atšauktam iš LR Seimo rinkėjų valia.

      5.3. . Seimo narys neskiriamas į jokias vykdomosios valdžios pareigas.

      5.4.. Nevykdant  įsipareigojimų  sutarties, apygardos rinkėjų bendruomenė, išrinkusi LR Seimo narį ir surinkusi du trečdalius galiojančių parašų, gali inicijuoti Vyriausioje rinkimų komisijoje ar Apygardos teisme suteikto mandato atšaukimą.  

     Seimo rinkimų įstatymui įgyvendinti papildomų lydimųjų aktų nereikia,  tačiau  būtina  priimti  drausminantį Seimo nario darbo sąlygų įstatymą (Seimo nario darbo kodeksą). Be to, tai įpareigoja Lietuvos  Respublikos konstitucinio teismo išaiškinimas - LR Konstitucijos 60 str.

 ( įstatymo projektas yra  parengtas ir registruotas Seime, priimti neatsiranda „valios“).