Visuomenės vedama vietinė plėtra: kaip tai padaryti sėkmingai

Yra žinoma, kad daug Europos pilietinės visuomenės organizacijų ir tinklų su didele patirtimi ir turintysdaug žinių apie vietinę plėtrą laukia Europos tarybos pasiūlymų apie visuomenės vediną vietinę plėtrą, taip pat tikisi veiksmų iš europiečių, nacionalinių ir regioninių suinteresuotų asmenų, kad jie patvirtintų šios iniciatyvos pavirtimą į įprastą dalyką. Tai taptų dalis Bendrojo strateginio dokumento ir partnerystės susitarimais, kurie apjungia visus fondus ir skirtingas miesto, kaimo ir žuvinininkystės vietoves. Jie dirba remdamiesi CLLD sėkmingais metodais ir nugalėdami kliūtis, kurie atsiranda veikloje. 

Optimistiški nauji CLLD pasiūlymai

Europos Taryba išleido pasiūlymus 2014-2020 periodui. Pasiūlymai yra konstruktyvūs ir padrąsinantys, taip pat numato BSF fondus (ERDF,ESF, EARD, EMFF), kurie dirbs kartu, kad padėtų CLLD.

Kad sustipirintų teritorinius ryšius, Taryba nurodė roles miestams, funkcinėms geografinėms ir subregioninėms vietovėms, kurios turi specifinius geografinius ar demografinius iššūkius. Vienas būdas su jais kovoti yra palengvinti integruotų vietinės plėtros strategijų įsiliejimą ir suformuoti VVG, kurios būtų paremtos LEADER patirtimi.

Taryba siūlo metodologiją, susietą su CLLD ir BSF fondais, kurie:

·         Sutelkia dėmesį į subregionines teritorijas;

·         Yra vedina visuomenės: suformuotos VVG iš vietinių viešų ir privačių socio-ekonominių interesų atstovų;

·         Vykdomi integruojant daugiasektorines vietove paremtas vietinės plėtros strategijas, kurios sukurtos, kad atitiktų vietinius poreikius ir potencialą;

·         Savyje turi naujoviškų bruožų vietiniame kontekste, tinkle ir bendradarbiavime, kur įmanoma.

Vienintelė metodologija leis sujungti ir integruoti fondus, kad jie padėtų vykdyti vietinės plėtros strategijas.

Taryba numato, kad pagrindiniai CLLD tikslai bus:

·         Paskatinti vietines bendruomenes tobulinti integruotas iš apačios į viršų metodus, kur būtų poreikis struktūriniams pokyčiams, kaip atsakas teritoriniams ir vietiniams iššūkiams;

·         Sukurti bendruomenės galimybes ir stimuliuoti naujoves (taip pat ir socialines naujoves), verslumą ir galimumą keistis. Tai bus daroma skatinant vystymąsi ir atrandant bendruomenių ir teritorijų potencialą;

·         skatinti bendruomenės atsakomybę didinant dalyvavimą bendruomenėse ir sukurti dalyvavimo ir nuosavybės jausmą, nes tai gali padidinti ES politikos veiksmingumą

·         padėti kelių lygių valdymui, nurodant vietos bendruomenėms dalyvavimo būdus formuojant ES tikslų įgyvendinimą visose srityse.

Siūlomos paskatos tiekti per CLLD veiklos programas (pvz., didesnis bendro finansavimo iš Bendrijos struktūrinių fondų fondų) ir Komisija taip pat numato, kad didelė biudžeto dalis bus skirta CLLD, bet tik EARDF atveju privalomi žiediniai 5% aptvarai, kaip buvo nurodyta CLLD.

Pamokos iš buvusio CLLD įdiegimo

Mes laikome šią sistemą gerai apgalvota, atkakliu žingsniu, kuriuo galima imtis dar labiau decentralizuoto valdymo ir gali prisidėti prie tvaraus vystymosi. Iš tiesų, ji remiasi daugiau nei 20 metų patirtimi su LEADER ir kitomis iniciatyvomis ir programomis, kurios priimė ir skatino vietos plėtros metodą, pradedant eksperimentiniu būdu 1980-aisiais už ES struktūrinių fondų.

Ši patirtis rodo, kad palyginti nedidelėmis investicijomis buvo paleista daugybę darbo vietų kuriančių vietos iniciatyvų, kurios buvo labai populiarus, ir leido vietos bendruomenėms tyrinėti tvarius sprendimus, kuriais uvo išspręsta daugelis "Europa 2020" strategijos keliamų uždavinių. Ji taip pat atskleidžia, kaip šis metodas, jau įdiegtas, išsprendė kliūtis ir problemas.

·         "LEADER metodas"  yra sistemingiausiais ir plačiausias CLLD pritaikymas Europoje ir visame pasaulyje. Vis dėlto, nors metodas yra plačiai remiamas, jo įgyvendinimas per LEADER kryptį taikomose kaimo plėtros EARDF programose apribojo vietos inovacijų ir iniciatyvos taikymo sritį. Vietos veikėjai skundžiasi apie pernelyg daug trukdžių iš viešojo administravimo, per mažai vietos sprendimų priėmimui, pernelyg siauros taikymo srities reikalavimus atitinkančių projektų ir veiklos, ir mažėja piliečių dalyvavimas savanoriškoje veikloje.

·         Panašus metodas buvo sėkmingai įgyvendintas 2007 m. Europos žuvininkystės fonde ir turi įdomias pamokas, kaip šis metodas gali padėti spręsti konkrečias problemas, su kuriomis susiduria tam tikros bendruomenės grupės. Tačiau partnerystė tik prasideda, primindama mums, ilgą terminą, reikalingą tvariems rezultatams.

·         Nors jie neįtraukė visų CLLD, pagrindinių komponentų, Bendrijos iniciatyvos, tokios kaip URBAN ir EQUAL parodė vietos plėtros metodo vertę, tačiau daugelis jų novatoriškų aspektų buvo sujungti su jų integracija į pagrindines programas. URBACT ėmėsi kai kurių principų, per bendros gamybos vietos veiksmų planus, paremtus daugelio suinteresuotųjų šalių vietinių paramos grupių, tačiau tai neturi oficialios prieigos prie lėšų, skirtų įgyvendinimui.

·         Daug kitų vietinių bendruomenių iniciatyvų, pavyzdžiui, "Vietinė darbotvarkė 21", pereinamojo laikotarpio Miestai, ekonominės savipagalbos judėjimas, socialinių verslo iniciatyvos, socialinės ekonomikos, teritorinio užimtumo paktai, vietos kampanijos prieš skurdo, nedarbo bei diskriminacijos turi bendrų tikslų ir (arba) tikslines grupes su CLLD bet, paprastai, jie nebuvo sujungti su finansavimo priemonėmis ir CLLD tipo valdymo susitarimais.

Du bendrieji klausimai turi būti pabrėžti iš CLLD ir kitų vietos plėtros metodų taikymo.

Pirma, nors CLLD apskritai buvo sėkmingas, visas jo potencialas nebuvo realizuotas dėl būdo, kuriuo jis buvo įgyvendintas, nes buvo siaurai suvokiamas kaip "pristatymo priemonė" ir, ypač, jo steigimo be jokių specialių nuostatų,pagrindinių programų, kurios buvo vykdomos administracijų iš viršaus į apačią pristatant dotacijos pagalbą.

Antra, CLLD kelia dvejopą uždavinį nacionalinių administracijų deleguojant sprendimų priėmimą nevalstybinėms institucijoms, pavyzdžiui, vietos veiklos grupėms, ir suburtiant skirtingus fondųus. Daugiausia savanoriškas veiksmas, integruojantis su nauja ERDF, ESF, pasinaudodamos EŽŪKPF ir EMFF taisyklėmis greičiausiai nebus sėkminga, išskyrus nedidelį skaičių įsipareigojimų valstybėms narėms ir regionams. Administracijos paprastai sudaryti remiantis paeiliui, o skirtinguose fonduose ir skirtingų fondų koordinavimui reikia pastangų pristatant atitinkamas priemones ateityyje ir norint išlaikyti juos per tam tikrą laiką.

Dėl šių priežasčių mes esame susirūpinę, dėl neatitikimų CLLD nuostatose ES lygmeniu ir kaip jie bus paversti į "realybę" valstybės narės lygiu, kuri gali rimtai nevertinti šią puikią galimybę, kurią suteikia pradinis Komisijos pasiūlymas. 

Puiki galimybė, kurios negalima praleisti

Šios kliūtys turi būti įveiktos, kad neprarastume naujos CLLD galimybės leidžiant CSF veiksmų planavimui ir įgyvendinimui nuplaukti nuo CLLD 2014-2020. Mes matome CLLD ne tik geresniu fondų koordinavimo mechanizmu, bet ir unikalia galimybe padaryti taip, kad būtų atgaivinti bruožai daugeliu aspektų duodantys maksimalią naudą iš socialinio kapitalo, dinamiškumo, inovacijų ir kitų CLLD, kaip Europos modelio ypatybių daugelyje politikos sričių. Tai reiškia skirtingų lygių iššūkius, kaip pabrėžta ambicijų didėjimo tvarka, šiose trijose srityse:

Pirma, siejant su bendruomenės vadovaujama kaimo, pakrančių ir vidaus vandenų žuvininkystės regionų plėtra, pradiniai atsiliepimai rodo, kad dauguma suinteresuotųjų šalių, ypač tie, kurie buvo susiję su šiuo požiūriu ilgesnį laiką, sutinka su "LEADER metodo“ nauju taikymu ir linki mokytis iš praeities ir susipažinti su kritika, kuri buvo išsakyta, tuo būdu LEADER įgyvendinamas dabartiniu laikotarpiu.

Antra, miestų ir miestų aglomeracijose, taikant dalyvavimo metodus, įvairių miesto problemų potencialas yra milžiniškas, ir Komisija pirmą kartą pasiūlė specialiai atidėtą prioritetą tvariai miestų plėtrai ir struktūriniams fondams.

Europa susiduria su naujais iššūkiais, kurie reikalauja ypatingo dėmesio, dažnai didelių ir ilgalaikių investicijų ir tarptautinio masto politikos metodų, kaip antai: didelis skaičius jaunų žmonių be darbo, vis didėjančiame šalių skaičiuje, kur socialinė bei ekonominė gerovė ir socialinis teisingumas nebeauga; gamtos išteklių, aplinkos ir klimato apsaugos trūkumas; vietos bendruomenių atsparumas ir kultūrų pobūdis -  daugelis jų senėja ir neįtraukia naujų gyventojų grupių; kovos skirtumai ir kovos su diskriminacija; nešališka prieiga prie žinių ir informacijos, ir demokratinė kontrolė. Visais šiais klausimais su CLLD galime padaryti skirtumą teikiant įvežimo vietas ir dalyvavimo eksperimentinį pagrindą, gausiai dalijamais, novatoriškais ir ilgalaikiais sprendimais.

Trečia, Europos politikos formavimas įžengė teisėtumo krizę. Piliečiai daugiausia neinformuoti, jeigu nėra atsiejama nuo Europos institucijų ir sprendimų priėmimo mechanizmų. Dažnai Europos intervencijos teikiama nauda lieka paslėpta. Paprastas tęsinys ir atnaujinimas buvusių programų tikrai pablogins šią susirūpinimą keliančią Europos dvasios eroziją. CLLD siūlo atnaujinti Europos vystymosi perspektyvos galimybes. Tai gali skatinti naujoves tūkstančiuose vietinių forumų, pademonstruotų Europos sumanumą bei sėtų vilties ir solidarumą sunkiais laikais.

Mes tikime, kad visos bendruomenės ir regiono rūšys gali turėti naudos iš palankios sistemos, kuri leidžia ir skatina novatoriškus ir dalyvavimo sprendimus per bendruomenės vadovaujamą plėtrą.

Kalbant apie įvairių tipų ploto galima numatyti:

·         visose Europos kaimo vietovėse, jaunesnė LEADER su vietos grupių, galinčių vykdyti dar kartą tikrai novatoriškas strategijas, skirtingos ir visa apimančios partnerystės, kurios daugiausia dėmesio skiria strateginiui numatymui, dialogui ir bendradarbiavimui;

·         miestuose, vietos veiklos grupės formuojasi nepasiturinčiuose didžiųjų miestų gyvenamųjų namų kvartalų, kuriuos persekioja skurdas, pykčio ir nesaugumas, senas ir jaunas, parduotuvių savininkai ir bedarbiai, nustatyti gyventojų ir nauji gyventojai, piliečiai ir miesto pareigūnai atėjo kartu atkurti visuomeninio gyvenimo, atkurti gyvybiškai svarbias paslaugas ir laipsniškai atgaivinti rajonų, per nesuskaičiuojamus mikro-projektus

·         pakrančių ir vidaus žuvininkystės regionų vietos partnerystės, formuojančios naują gyvenimą išeikvotiems žvejų kaimeliams, būti žvejams arčiau savo klientų, rasti papildomų pajamų iš naujų veiklos rūšių, ir skatinant bendruomenės iniciatyvas dėl tvaraus gamtinių išteklių naudojimo

·         Naujos partnerystės įvairiose srityse: kaimo vietovėse ir rinkos miesteliuose, miestuose ir užmiesčio zonose, susijusių su ekonominių savipagalbos judėjimu, pavyzdžiui, išrandant naujas ekonomikos formas (socialinių verslo iniciatyvųos, socialinis verslumas ir kt.)

Dėl spaudimo ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos klausimų, galima numatyti:

·         įgyvendinimas nulinės anglies strategijas, integravimas išteklių taupymo decentralizuotos energijos gamybos, "protingos" grotelės, mobilumo sprendimai ir t.t. (daugiau nei 70% šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos priklauso nuo gyvenimo būdo įpročių ir CLLD yra faktiškai vienintelis būdas, kuris atitinka žmones, kur jie iš tikrųjų gyventi ir dirbti)

·         vietos veiklos grupės, atsižvelgiant į augantį poreikį miesto sodininkystei ir besikuriančius stiprius ir apčiuopiamus ryšius su darnios šeimos ūkiuose per bendruomeninių vietos ir regioninių maisto tiekimo grandinių, žalia švietimo jaunimo auginimo urbanizuotose, dažnai nepasiturintiems aplinkoje ir sumažina didėjančią prastos mitybos, nutukimo ir judėjimo stokos tendencijas, tokiu būdu prisidėdami prie visuomenės sveikatos

·         vietos veiklos grupės kuria tinklus, kurie puoselėja kultūrų dialogą, organizuoja kultūrinius projektus ir renginius, stiprina kaimo ir miesto ryšius, didina visuomenės informuotumą kartu leidžiant laiką ir mokantis vieniems iš kitų

·         veikia vietos veiklos grupės, kuruodamos vietos ir regioninius fondus, kuriais siekiama padėti labai mažiems ir mažiems verslininkams, neturintiems prieigos prie bankų sistemos, pradėti ar plėsti savo verslą ir kurti bendradarbiavimo struktūras zonoje ir su partneriais iš užsienio

·         partnerystės, skatintinančios novatorišką IT naudojimą įtraukiančios piliečius į dialogą ir keitimąsi pagrindiniais klausimais; tyrinėjančios socialinius viešųjų paslaugų inovacijas, plėtojančios vietos kovos su skurdu, kuriančios veiksmų planus arba remiančios tam tikras grupes, pavyzdžiui, migrantus, jaunimą ir moteris

Geriausias būdas pasiekti rezultatus

Be abejo, didelis CLLD potencialas pristato uždavinius dalyvaujant vietos suinteresuotųjų šalių kūrybiškumui. Jis taip pat kelia didelių iššūkių politikos administratoriams ES ir valstybių narių lygmenimis, įtraukti į veikiančią sistemą, kuri leis šį potencialą ir klestėti kūrybiškumui.

Pirma, jie turi įrodyti, kad jie išmoko iš buvusios CLLD taikymo patirties, ypač kad:

·         jie vertina tikrai decentralizuotą, nepriklausomą, atskaitingą sprendimų priėmimo ir tuos, kuriems rūpi bendros priežastys

·         CLLD specifiškumas pripažintas ir nėra stengiamasi už CLLD, įgyvendinamas per tas pačias taisykles ir procedūras, kaip ir kitų krypčių pagrindines programas;

·         CLLD negali būti įvestas iš viršaus į apačią taip, kad praktiškai įtraukiami regionų ir vietos suinteresuotosios šalys greitu darbu kaip CLLD turėtų būti įgyvendintas, o ne kaip "jau įvykęs faktas "

Antra, jie turi pateikti įtikinamus atsakymus, tinkamus skirtingose ​​aplinkose, įvairiose valstybėse narėse, pagrindiniams įgyvendinimo klausimams:

·         „funkcinė" vietovė. Tokie apibrėžimai reikia gerbti charakteristikas įvairių tipų ploto ir vietos strategijos paliestų problemų pobūdį. Šis klausimas yra ypač aktualūs didmiesčiams, kur "sprendimai" nuskurdusių miesto rajonų problemas negalima siekti tik kaimynystės lygiu.

·         integruotas strategijas. Nors visiškai integruota teritorinė strategija yra idealu, jai bus svarbu pripažinti ir suderinti konkrečius matmenis arba prioritetus, dėl sektorių (pvz., žvejyba) arba tikslinėms grupėms (pvz., romų).

·         Valdymas. Kintamoms horizontalioms ir vertikalioms partnerystėms turėtų būti numatyti ir aptarnavimo, siekiant patenkinti skirtingus vietos reikalavimus.

·         Pristatymo sistemos, leidžiančios paremti laiku ir veiksmingai vietoje patvirtintus projektus."Velnias slypi smulkmenose" ir dėl šios priežasties, kiek galima tokias detales (pvz. Supaprastinti kaštų) turėtų būti išdėstytos pradžioje, pvz. Supaprastintu išlaidų, finansavimo mechanizmus, kurie gali garantuoti pakankamą autonomiją ir lankstumą su vietos suinteresuotosiomis šalimis , įskaitant išankstinius mokėjimus.

Apskritai, praktiniai klausimai, susiję su CLLD 2014-2020 m. Laikotarpiu iki šiol buvo skirti labiau EŽŪKPF ir EMFF, atveju, nei ERPF ir ESF. Todėl mes manome, kad reikia ypač skubiai peržiūrėti ERPF ir ESF, kad CLLD būtų toliau plėtojamos, kad taptų visiškai lygiaverčiai ir suderinami su kitais fondais.

ES ir valstybių narių politikos suinteresuotosios šalys turi veikti

Mes kreipiamės į ES institucijas ir valstybes nares sukurti atitinkamas struktūras ir procedūras, kad  būtų  gali sėti CLLD dirvą, vystytis ir klestėti, tapti ne tik miesto ir kaimo renesanso priemone, bet taip pat vertinga augimo kryptis  - prisidėti prie labai reikalingo protingo, žalio ir tvaraus augimo, kuris pasiekiamas tiesiogiai bendruomenėms ir prisideda prie klestėjimo visoje Europoje.

Todėl mes raginame Europos Komisiją, Europos Vadovų Tarybą ir Europos Parlamento narius:

·         Atsižvelgiant į CLLD prioritetus  tarpinstitucinių derybų;

·         priimti CLLD kaip institucine naujove, o ne trumpalaikiu išnašu į struktūrinių fondų politikos kryptis ir programas;

·         užtikrinti, kad vienodi arba lygiaverčiai pagrindiniai reikalavimai dėl CLLDbūtų  visų keturių Bendrijos struktūrinių fondų lėšoms;

·         nustatyti išankstinius terminus, vietos strategijoms ir vietos veiklos grupėms (anksčiau nei 31/12/2015 dėl 1-ojo atrankos etapo finansavimo trūkumo, kad būtų išvengta esamų grupių atrankos ir patvirtinimo,bet ne vėliau kaip 31/12/2016,ir pritaikyti taip, kad nebūtų mažiau palankios naujokams ir duoti  pakankamai laiko jas įgyvendinti).

Mes raginame Europos Komisiją, kad:

·          nustatytų CLLD įgyvendinimo schemą, kuri būtųi gerbiama ir palengvintų visų pagrindinių komponentų CLLD taikymą, bei supaprastintų kombinuotą lėšų naudojimą;

·         užtikrinti, kad specialios nuostatos CLLD, atitinktų tai, kas išdėstyta pirmiau, įtraukti į visų partnerystės susitarimų bei kitų pridedamų išsamių susitarimų tarp nacionalinių ir regioninių / vietos partnerių;

·          taip pat užtikrinti, kad finansavimas iš kelių fondų nėra naudojamas, siekiant sumažinti finansinę paramą, kaip anksčiau buvo numatyta CLLD tipo operacijoms o tik  bendru Leader finansavimu;

·         pradėti plačią informacinę kampanija, kuri būtų skirta nacionalinių, regioninių ir vietos politikos formuotojams, administratoriams, pilietinei visuomenei ir kitoms suinteresuotosioms šalims, dėl taikymo srities ir potencialo CLLD, nedelsiant.

Mes raginame valstybių narių vyriausybes ir administracijas:

·         glaudžiai bendradarbiauti su Europos Komisija, parengti partnerystės susitarimus dėl eilučių pasiūlytų pirmiau, ir, konkrečiai, apibrėžti aiškią strategiją ir biudžetą CLLD;

·          aktyvuoti nedelsiant, kartu su vietos suinteresuotosiomis šalimis, parengiamąją paramą į CLLD taikymą, įvairiose terpėse - miesto, kaimo, miesto ir kaimo vietovių, nuo žvejybos naudojant techninę pagalbą, finansavimo iš einamojo laikotarpio, ir skatinti vietos suinteresuotąsias šalis pasinaudoja CLLD ir  kūrybingai spręsti klausimus;

·         siekti supaprastinti procedūras ir sumažinti biurokratiją , derinant tai su didesnio savarankiškumo suteikimo VVG,  priimant atskiras nuostatas dėl CLLD per atitinkamų veiklos programų ir priimtų Komisijos CLLD įgyvendinimo schemoje [aukščiau).