pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės ,,Techninė pagalba“ veiklos srities „Nacionalinis kaimo tinklas“

     Nesulaikomai tekanti laiko srovė keičia gimtojo kaimo kraštovaizdį, iš atminties ištrina prieš dešimtmečius Anapilin išėjusių veido bruožus, jų balso skambesį. Bet mūsų senolių atmintis gyva. Jie mena  gimtinės takais nuvaikščiotus takus, praleistus vaikystės , jaunystės metus mokyklos suole, dainuotas dainas darbų metu,  ištuštėjusiuose  laukuose  buvusias sodybas, prie sodybų  stovėjusius kryžius, rymančius rūpintojėlius, amžino poilsio vietas, perduoda iš kartos į kartą tradicinius amatus. Kaip visa tai išsaugoti, perduoti ateinančioms kartoms?

     Liepos 8 d. Raseinių rajono Akstinų  kaimo bendruomenė surengė konferenciją „Akstinų ir aplinkinių kaimų kultūros paveldo saugojimo galimybės“, kurios metu buvo skaitomi pranešimai apie kaimo istoriją, kitų bendruomenių veiklą , kaimo istorijos ir kraštovaizdžio išsaugojimo, sodybų puošimo, kultūros paveldo saugojimo vykdomi projektai. Į renginį atvyko svečiai iš visos Lietuvos. Sveikinimo žodžius tarė seimo narys Edmundas Jonyla, Raseinių savivaldybės tarybos narys Česlovas Kenstavičius, Pagojukų seniūnijos seniūnas Albinas  Renusas. Prisiminimais apie Nagių dvarą pasidalino Eleonoros ir Povilo  Keparučių  duktė Paulina Keparutytė – Grigaliūnienė.  

    Oficialiąją renginio dalį pradėjo profesorius, habil.dr. Alfonsas Vaišvila, kuris labai įdomiai papasakojo  Akstinų kaimo istoriją, asmenvardžių ir vietovardžių , susijusių su Akstinų ir aplinkinių kaimų, piliakalnių  kilmę...

  Paveldosaugos specialiosios ekspertizės specialistas Viktoras Vitkus apžvelgė „Šiluvos krašto mažosios architektūros  raidą“, atkreipė dėmesį į išskirtinius Akstinų ir Kaulakių krašto kryždirbių kūrybos bruožus.

  Raseinių Krašto istorijos muziejaus muziejininkė Lina Vapsevičienė  skaitė pranešimą „Raseinių krašto medinė architektūra“ . Prieš konferenciją atkreipė dėmesį į Akstinų kaimo centre  gyvuojančią sodybą su išlikusiu senovišku statymo būdu. Aplankė bendruomenės patalpose įrengtą Krašto etnografinį muziejų. Bendruomenės pirmininkė netrūko klausimų apie muziejaus eksponatų tvarkymą.

   Už pagalbą rengiant Krašto etnografinį muziejų kaimo gyventojai apdovanoti padėkomis.

 Koks kaimas be lyriškų liaudies dainų! Plačiau apie Raseinių krašto folklorą pasakojo ir dainavo etnologė dr. ir Sargelių bendruomenės centro pirmininkė  Daiva Šeškauskaitė, įtraukdama konferencijos dalyvius. Plačiai  nuvilnijo lietuvių liaudies dainų garsai.

   Vosiliškio kaimo bendruomenės pirmininkas Feliksas Petrėtis pasidalino mintimis, kaip jų bendruomenė įamžino išnykusius kaimus.

   Apie patrauklų, gražų kaimą pasakojo Kaulakių bendruomenės pirmininkė ir Raseinių bendruomenių sąjungos tarybos narė Elena Pocienė.

  Buvo apdovanoti   gražiausių kaimo sodybų konkurso nugalėtojai .Jų buvo net dvidešimt.

 Konferencijos metu taip pat pasidžiaugėme mūsų kaime dar gyvomis tradicinių amatų šaknimis: krepšių pynimo, drožybos, mezgimo, rišimo, balno ir pakinktų reikmenų gaminimo, kulinarinio paveldo...Konferencijos svečiai aplankė  įruoštus kiemelius, pabendravo su amatininkais. Klausėsi Akstinų ir Kaulakių kaimo bendruomenių  saviveiklininkų pasirodymo.

    Renginį vainikavo grupės 16Hz sugrįžimas į senelių žemę, jų atliekami muzikiniai kūriniai.

    Akstinų kaimo bendruomenės pirmininkė Zita Baltrušaitienė