Ežerėlio bendruomenės centras jau keletą metų organizuoja daugiadienius šeimų dviračių žygius. Šiais metais pasirinkome maršrutą Ežerėlis-Labūnava-Kėdainiai-Angiriai-Ežerėlis. Dviratininkai pasipuošė Lietuvos automobilių kelių direkcijos dovanotomis liemenėmis ir atšvaitais, vaikai ir jaunuoliai užsidėjo pernai konkurse ,,Eismo saugumas bendruomenėse 2011‘‘ laimėtus šalmus. Per tris dienas įveikėme 180 km atstumą, susibičiuliavome su Labūnavos ir Angirių bendruomenėmis, susipažinome su kaimyninio Kėdainių rajono lankytinomis vietomis.   

 Liepos 13 diena.

Pirmoji ir didžiausia mūsų kelionės kliūtis - Nemunas. Nors Kulautuva čia pat -ranka pasiekiama, bet tiltai už daugybės kilometrų. Mūms į pagalbą atskubėjo kaimynas zapyškietis Alfredas Levandrauskas-motorine valtimi  perplukdė ir dviratininkus, ir dviračius. Kelias puikus, vėjas palankus. Gera atitrūkti nuo miesto šurmulio, akis Nevėžio vingiuose paganyti, bičiulių būryje pabūti. Artėjame prie pirmosios nakvynės vietos- Labūnavos. Gal kiek neramu- juk nei miesto , nei žmonių nepažįstame. Bet tik įvažiavę į miestą išgirdome linksmus muzikos garsus, o pamatę draugiškas Labūnavos bendruomenės aktyvistų šypsenas supratome – savi. Visai tokie kaip mes- mylintys muziką ir teatrą, puoselėjantys savo miestą, visuomeniniuose darbuose paskendę. Prie puodelio arbatos, šviežia medų belaižydami išsišnekome apie rūpesčius ir  džiaugsmus. O jie labai panašūs- Ežerėlis laukia  pradėtos statyti universalios sporto aikštelės, vaikų žaidimų aikštelės . Labūnava vykdo projektą ,,  Po linksmų maudynių susirinkę jautėmės kaip senai pažįstami. Aido Navicko  ir Egidijaus Turevičiaus iš Ežerėlio gitarų improvizacijos subūrė visus prie laužo, o labūnaviečio Algirdas Kučiauskas  armonika net ir labai pavargusius šokt išvadino. Nė apsidairyti nespėjome, o Kęstutis Mulvinskas jau stalą ir suolus atvežė, Jolanta ir Andrius Stašinskai malkų parūpino. Vasaros naktis tokia trumpa, o nuoširdžių bičiulių būryje jos ir visai nepastėjome. Skirtis nesmagu, bet išsivežame pažadą susitikti pas mus. Gal Labūnavos bendruomenė ryšis pakartoti mūsų žygį? Nemunas ne kliūtis, kai aname krante tavęs laukia.

Liepos 14 diena.

 Vykstame į Kėdainius. Šiame kelio ruože jaučiamės kaip tikri pilnaverčiai eismo dalyviai – iki pat Kėdainių važiuojame dviračių takais. Žinome, kad šiandiena Kėdainiuose linksmoji ,,Agurkų šventė‘‘, bet mūsų tikslas Dotnuva- Skinderiškių parkas- Angiriai. Trumpai pasivaikščioję po Kėdainių senamiestį skubam pirmyn. Šiandiena tenka kovoti ir su vėju, taigi jėgų reikia dar daugiau. Šalia visada rieda Rimo Čiulkinio vairuojamas automobilis. Žinome , pavargsime-paveš. Bet argi pasiduosim? Jaunimas užduoda tempą, vaikai -Meda, Benas ir Karolis- neatsilieka, tai ir vyresniesiems nėr kur dėtis – minam. Angiriuose jau paruošta vieta nakvynei . Tuo pasirūpino buvę ežerėliečiai Laimutė ir Romas Ivanauskai. Šį kartą verdame šiupinį. Visi išalkę, nekantrūs, visi patarti puolasi, bet vyriausios gaspadinės Asta Milčiūtė ir Jovita Daunienė ima samtį į tvirtas rankas ir, šiukštu, nieko prie puodo neprileidžia. Šis vakaras kai kam paskutinis. Dalyvauti

dviračių žygyje  Erlandas Šeškevičius atvyko net iš Norvegijos. Rytoj laukia  kelionė atgal.

Liepos 15diena.

 Ryte labai stiprus vėjas, taip nesinori išlįsti iš palapinės, bet Laimutė su karštais blynais ir uogiene jau čia. Prieš blynus net didžiausi miegaliai neatsilaikė. Išvykstame dviem grupėm  - jaunimas užsibrėžė važiuoti dviračiais ilgą ir sudėtingą kelio atkarpą iki Pavilkijo kelto, vyresnieji tyliai susirangė į automobilį- su vėju kautis žvyrkelyje nedrįso. Persikėlus keltu per Nemuną vėl jėgų atsirado. Namai visai čia pat. Minam!

O namie – bendruomenės centre -dviratininkų sutiktuvės su šampanu, gėlėmis ir dovanomis! Iš 29 dalyvių, kurių vyriausiam 60, o jauniausiam- vos 8 metai, visą trasą įveikė aštuoni. Kelionė buvo saugi ir turininga. Grįžome sveiki, įdegę, pavargę, bet skirstytis nesinori-neduoda ramybės kitų metų kelionės sumanymai.