Sausio 25-26-27 dienomis penkiasdešimt Ukmergės  krašto bendruomenių  atstovų dalyvavo teminiuose  susutikimuose  su Klaipėdos rajono Judrėnų, Lapių, Drėvernos, Agluonėnų ir Veiviržėnų  bendruomenių atstovais. Projekto ir šios kelionės tikslas  - skleisti informaciją apie kaimo plėtros priemones: gerąją kaimo plėtros praktiką, inovacijų panaudojimą, pokyčius kaimo vietovėse.

Susitikimų metu buvo aptartos veiklos, įgyvendinami ir planuojami vykdyti projektai. Tokie susitikimai – tai gerosios praktikos pavyzdžiai. Pasidalinimas patirtimi užtikrina  sėkmingas bendruomenių veiklas   stiprinant socialinius santykius kaimo vietovėse. Diskutuojant atsiranda  galimybė pasidalinti rūpesčiais ir problemomis, kurie iškyla veiklose ir kas leidžia ateityje kokybiškiau įgyvendinti išsikeltus tikslus ir uždavinius. Vadovavomės senu posakiu „Geriau vieną kartą pamatyti, negu dešimt kartų išgirsti“.

LAPIAI

Pirmas susitikimas vyko su Lapių bendruomenės centro nariais. Centro pirmininkė Laima Karbauskienė papasakojo apie Lapių bendruomenę. Bendruomenė ruošia  ir įgyvendina įvairius projektus kurie suaktyvino  gyventojų kultūrinę, socialinę veiklą. Organizuoja tradicines kaimo šventes, pavasarines talkas, gražina ir puoselėja savo gimtąjį kampelį.Mūsų  susitikimo tema buvo - „Jaunimo iniciatyvų kaimo vietovėse skatinimas“.  Todėl susipažinome su kaimo turizmo sodybos „Prie šaltinio“ šeimininko Gintauto Rusteikos  iniciatyvomis. Jis yra aktyvus bendruomenės narys, VšĮ vandens sporto ir turizmo klubo "Prie Žvelsos" vadovas. Turintis tikslą ir propaguojantis  ekologiškai švarų turizmą, vandens sportą, stiprinantį sveikatą, pilietiškumą. Jo ir kitų jaunų Lapiečių iniciatyva pradedamas įgyvendinti projektas “Slidinėjimo trasos įrengimas Utrių kaime”). Projekto viešajai erdvei sutvarkyti tikslas yra skatinant jaunimo iniciatyvas prisidėti prie bendro kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, panaudojant jį žmonių poreikiams. Planuojama įrengti slidinėjimo trasą, kuri pritrauks mėgstančius žiemos sportą klientus. Atsiras  galimybė mokyti jaunimą slidinėjimo meno, taip spręsis užimtumo ir fizinio parengimo problemos. Žmonių srautas paskatins kaimo turizmo ir verslo vystymąsi bei plėtrą. Pagerės kraštovaizdžio būklė. Viešosios erdvės sutvarkymas, įrengiant slidinėjimo trasą, pritrauks naujų investicijų, bus sukurtos kelios darbo vietos, kas padės spręsti socialines problemas. Sutvarkytą viešąją erdvę bus galima naudoti švenčių, varžybų organizavimui, įtraukiant tiek vietinių, tiek aplinkinių kaimų gyventojus. Sudėtingiausias bendruomenei etapas buvo susitvarkyti žemės reikalus  bet tai jiems  pavyko ir dabar nusiteikia optimistiškai.

JUDRĖNAI

Antras susitikimas vyko su Judrėnų Stepono Dariaus bendruomenės nariais. Susitikimo tema-„Bendruomeniškumo  ir savanorystės skatinimas“. Pirmiausia apsilankėme Stepono Dariaus memorialiniame  muziejuje (Lietuvos aviacijos muziejaus padalinys) kuris yra neatskiriama bendruomenės dalis. Jame visus metus vyksta renginiai, skirti lakūnų žygdarbiui įamžinti. Jo vadovas Mėčislovas Raštikis  su didžiuliu polėkiu papasakojo apie Steponą Darių  ir veiklas kurios vyksta muziejaus teritorijoje, apie glaudžius ryšius su bendruomene. Bendruomenė įgyvendino projektą “Lituanicos skrydžio atspindžiai lakūno Stepono Dariaus gimtinėje“. Jo tikslas buvo suaktyvinti Judrėnų bendruomenės veiklą, lavinti narių gebėjimus, supažindinti ir įtraukti juos į pamirštų tradicinių užsiėmimų plėtojimą ir naujų atrakcijų kūrimą kaime. Vyko amatininkų ir tautodailininkų pleneras, rengtos parodos, pristatyta netradicinė veikla-pažintinių skraidymų skraidančiais aparatais atrakcija. Judrėnų Stepono Dariaus bendruomenės pirmininkė Vilija Norvilienė  kartu su kolegėmis mus pasitiko labai jaukiose mokyklos patalpose nes bendruomenės namai dar tik kyla nuo pamatų. Tai jų naujas sumanymas. Atlikti parapijos namų pastato remonto darbus ir šį, beveik nefunkcionuojantį pastatą, pritaikyti daugiafunkcinei bendruomenės veiklai. Šiuo projektu bendruomenė tikisi išspręsti bent dalį gyventojams opių  problemų, gerinti gyvenimo kokybę kaime ir mažinti emigracija iš jo. Iš valstybinės paramos projekto bendruomenė susipirko įranga maisto gamybai ir taip ja pritaikė saugojant ir puoselėjant kulinarinį paveldą. Tuo įsitikinome patys, nes buvome vaišinami ,daug kam neragautais tradiciniais patiekalais. Nuoširdus bendravimas ir diskusijos leido susipažinti svarbiu bendruomeniškumo skatinimo pavyzdžiu. Jo esmė tokia kad judrėniškiai privertė politikus ištesėti pažadą dėl sporto salės statybos kuri bendruomenės nuomone buvo reikalinga ir šiai dienai pasiteisina. Jie susiorganizavo ir pastatė kertinį akmenįtoje vietoje kur turi išaugti nauja sporto salė,jį pašventino ir į renginį susikvietė valdžios atstovus. Taigi valdžia nebeliko kur dėtis ir teko pažadą ištesėti. Dar viena šauni idėja tai „kaimų peštynės“ arba kitaip vadinant rajono bendruomenių varžytuvės pagal tam tikras iš anksto sukurtas taisykles.

VIEVIRŽĖNAI

  Trečias susitikimas su Veiviržėnų bendruomenės centro nariais.  Susitikimo tema -„Bendruomenių paslaugų plėtros kaime  skatinimas“. Vieviržėnai miesteli kuriame yra gimnazija, ambulatorija, kultūros namai ,seniūnija, bažnyčia .Jame vyksta aktyvus kultūrinis gyvenimas. Mus sudomino jų patirtis -amatų centro kūrimas kurio tikslas yra sukurti rajono amatų centrą apjungiant visus rajono amatininkus, pritaikant jį bendruomenių ir amatininkų poreikiams taip prisidedant prie bendruomenių paslaugų plėtros kaime  skatinimo. Bus įrengtos konferencijų salės kurias galima bus naudoti įvairioms reikmėms.

 Ši bendruomenė iš kaimo tinklo jau gavo finansavimą pagal projektą „Tradicinių amatų kūrėjų paieška Veiviržėnų seniūnijoje“.  Prieš Kalėdas vyko mugė sutraukusi gausų būrį dalyvių, planuojamos ir kitos veiklos.„Amatų centras“ yra didžiulis ir svarbus užmojis visiems  tiek pačiai bendruomenei tiek ir rajonui. 

AGLUONĖNAI

Ketvirtas susitikimas su Agluonėnų bendruomenės centro nariais. Susitikimo tema „Partnerystės stiprinimas tarp kaimo plėtros dalyvių“.Agluonėnai miestelis su išplėtota infrastruktūra. Agluonėnai – kaimas Klaipėdos rajone, kairiajame Minijos intako Agluonos krante. Kaime stovi aukščiausias Klaipėdos rajono Bobės ąžuolas, prie Agluonos 1989 m. pradėtas sodinti Lietuvininkų ąžuolynas. Etnografinė sodyba, kurioje yra įrengtas muziejus. Veikia Agluonėnų pagrindinė mokykla, biblioteka, kultūros centras Jaunimo ,sporto klubai. Mus sutiko  ir apie savo veiklas paskojo Agluonėnų seniūnė Laima Tučienė ir Etnografinės sodybos darbuotojos. Apžiūrėjome ir susipažinome su sodybos istorija ir Klojimo teatro veikla. Bendruomenė, bendradarbiaudama su kitais kaimo plėtros dalyviais, rengia projektą viešajai erdvei sutvarkyti. Projektas „Agluonėnų sodas - poilsiui ir laisvalaikiui”.Jo tikslas yra prisidėti prie bendro kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, panaudojant jį žmonių poreikiams. Atsižvelgiant į esamą sodo padėtį, kuris yra viduryje gyvenvietės  bendruomenei kilo mintis teikti projektą ir sutvarkyti sodą suformuojant jame esamus želdynus bei įrengiant takelius, apšvietimą, suoliukus, aikštelę riedlentininkams, kurią žiemą būtų galima paversti čiuožykla (šalia yra mokykla ir vaikų darželis), aikštelę kamuolių ridenimui vyresnio amžiaus žmonėms. Taip pat sutvarkyti esamą tinklinio aikštelę, įrengti žaidimų aikštelę mažiems vaikams, prekyvietę, kur seniūnijos gyventojai, ūkininkai galėtų prekiauti savo išauginta produkcija, o prekystalis laisvalaikiu virstų šaškių ar šachmatų lenta. Kadangi parke vyksta daug renginių ir švenčių, reikia įrengti pakylą - sceną koncertams. Sodui žydint, jame būtų organizuojamos dainuojamosios poezijos šventės, vyktų kiti renginiai. Agluonėnų bendruomenė  kartus su kitais kaimo plėtros dalyviais aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose skatindama atvykstamąjį ir vietinį turizmą panaudojant Mažosios Lietuvos kultūrinį paveldą. Surinkta medžiaga ir įrengti informaciniai stendai apie Agluonėnų paveldo objektus, parengtas turistinis maršrutas, organizuojami edukaciniai užsiėmimai, ekskursijos supažindinantys su vietovės paveldu.

DREVERNA

Susitikimo tema „Bendruomeniškumo  ir savanorystės skatinimas“  Drėvernos  bendruomenėje.  Drevernos bendruomenė įgyvendino projektą „Drevernos bendruomenės institucinis stiprinimas bei aktyvios informacinės visuomenės formavimas, skatinant bendruomenės socialinę ir ekonominę plėtrą“.  Įgyvendindama jį Drevernos bendruomenė siekė sustiprėti kaip institucija, suburti vietos gyventojus aktyvesnei veiklai, skatinti juos Drevernoje plėtoti verslus, turizmo paslaugas. Viena iš svarbiausių minėto projekto dalių – Drevernos plėtros galimybių studijos parengimas. Ją beveik metus rengė architektų, ekonomistų ir strateginio planavimo specialistų komanda. Rengiant studiją aktyviai buvo bendradarbiaujama su Drevernos bendruomenės nariais, visuomeninėmis organizacijomis, Priekulės seniūnijos ir Klaipėdos rajono savivaldybės atstovais. Drevernos plėtros galimybių studija bendruomenei reikalinga. „Turėdami šią studiją galime lengviau įsisavinti lėšas ir išteklius, kuriuos įvairiomis formomis siūlo tiek valstybės, tiek savivaldybių institucijos. Manome, kad šis dokumentas aktualus ir visiems, kurie ketina aktyviai įsilieti į Drevernos perspektyvų kūrimą ir įgyvendinimą“. Drevernos plėtros galimybių studijoje keliami tokie tikslai: sureguliuoti naujas statybas, naudoti vietovės išteklius, skatinti vietos verslą, gerinti turizmo sąlygas, išsaugoti dabartines ir kurti naujas darbo vietas. Tuom ir vadovaujasi bendruomenė.Drevernos apylinkės pasižymi unikaliu pamario kraštovaizdžiu, sukurtu dviejų gamtos stichijų - vandens ir vėjo. Tik Drevernoje ir jos apylinkėse atsiveria įstabūs vaizdai neaprėpiama pamario lyguma, reta augalija, būdinga pamario kraštui, migruojančių ar perinčių vandens paukščių būriai, šalia vingiuojanti vandeninga Drevernos upė, istorinis Karaliaus Vilhelmo kanalas, o tolumoje boluoja nerijos kopos. Klaipėdos rajono savivaldybė atgaivino Drevernos prieplaukos veiklą. Atnaujintoje prieplaukoje gali švartuotis 60 mažu plokščiadugniu jachtų ir pramogoms skirti botai. Prieplauka turi visą būtinąją infrastruktūrą.   Apsilankėme Jono Gižo etnografinėje sodyboje – muziejuje.

Apžiūrėję ir susipažine su Drėvernos bendruomenės gyvenimu  vykome į Svencelę.Joje  senolių sodybą naujam gyvenimui prikėlė Renatos ir Voldemaro Jaurų šeima. Susipažinome su  šeimininkais, aktyviais bendruomeninkais, liaudies meistrais kuriuos  jungia ir šildo bendras pomėgis kurti originalius papuošalus iš gintaro. Jaurai svajoja įkurti kaimo turizmo sodybą ir atskiroje patalpoje turistams demonstruoti, kaip iš gintaro gabalėlio sukuriamas papuošalas. Jie papasakojo apie planuojamą projektą kurį įgyvendins kartu su bendruomene.Rekonstruotų bendruomenės patalpų pritaikymas bendruomenės interesams bei plėtrai. Šiuo projektu planuojama rekonstruoti vieną nuomos pagrindais turimo pastato dalį bei įsigyti reikiamą įrangą naujoms veikloms įgyvendinti. Pirmoji veikla – tai bendradarbiaujant su verslu, rekonstruotame pastate bus įkurtos gintaro apdirbimo dirbtuvės bei sukurta mini gintaro gavybos bei apdirbimo istorinė ekspozicija – dirbtuvės, kur lankytojai bus susipažinti su gintaro gavybos istorija bei apdirbimo keliu nuo žaliavos iki dirbinio, pamatys kaip gimsta gintaro dirbiniai bei patys susikurs savo suvenyrus.

 Edukacinių programų metu lankytojai tai pat bus mokomi vėrimo meno. Bendruomenės nariai kurs gintaro gaminius, pristatinės juos paroduose bei mugėse tuo pačiu garsindami savo kraštą. Veiklos metu planuojama įkurti dvi darbo vietas.

Kita veikla – laisvalaikio paslaugų centro įkūrimas bei paslaugų teikimas. Dreverna – tai viena iš dviejų unikalių vietų visoje Lietuvoje, kur palankiai išsidėsčiusi Kuršių marių pakrantė bei vyraujantys vėjai pritraukia vėjo jėgos aitvarų sporto mėgėjus ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš aplinkinių valstybių. Čia rengiamos net tradicinėmis tapusios „Kait fiestos“. Drevernos gyventojai, ypač jaunimas, taip pat aktyviai domisi šia sporto šaka, tačiau tik nedaugelis yra išbandę šį patrauklų sportą dėl specifinės įrangos neturėjimo. Todėl bendruomenė, norėdama išnaudoti turimus gamtinius ir žmogiškuosius išteklius, planuoja įsigyti reikiamą įrangą vėjo jėgos aitvarų veiklai vystyti. Pirmiausiai bus siekiama išplėtoti vėjo jėgos aitvarų įrangos nuomą ir atestuoti bendruomenės narį, kad jis galėtų vesti skraidymo vėjo jėgos aitvarais pamokas kaimo jaunimui bei visiems norintiems išmokti šio unikalaus sporto pradmenų.

Vykdant planuojamas veiklas, bendruomenė gaus ekonominę naudą bei turės galimybę pati išsilaikyti bei plėsti veiklos sritis, įtraukiant bei aktyvinant kaimo gyventojus.

         Projekto įgyvendinimas butų didelė galimybė socialinėms, laisvalaikio, kultūrinėms kaimo gyventojų ir organizacijų iniciatyvoms skatinti bei užtikrintų tolesnes bendruomenės plėtros galimybes, plečiant laisvalaikio paslaugų centro veiklas:

- rengiant pažintines edukacines programas, papildomai butų galima organizuoti ekskursijas po Kuršių marias, įtraukiant į savo veiklą kitus bendruomenės narius, turinčius pramoginius laivus;

- kadangi per gyvenvietę eina Baltijos dviračių kelias, bus siekiama įsigyti dviračius, rengti pažintines ekskursijas dviračiais po pamario kraštą;

- Vilhelmo kanalu organizuoti žygius baidarėmis;

- virti ir mokyti virti unikalų šio krašto patiekalą – žuvienę.

  Šie  visi teminiai susitikimai praplėtė mūsų akiratį ir pasėjo daug įdomių minčių kiekvieno dalyvio galvoje. Pasidalinimas patirtimi buvo labai naudingas ir turės svarbią reikšmę vykdant mūsų tolesnes bendruomenines veiklas.

Angelė Jakubynienė, Ukmergės karšto bendruomenių sąjungos pirmininkė