Pirmojo Lietuvos kaimo parlamento priimta rezoliucija pasiekė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Susitikime su Socialinės apsaugos ir darbo ministre dalyvavo Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė, Sūduvos VVG ir Kazlų Rūdos savivaldybės bendruomenių asociacijos pirmininkė Reda Kneizevičienė ir Ukmergės mero pavaduotojas bei Taujėnų miestelio bendruomenės pirmininkas Rolandas Janickas. 

Susitikimo metu buvo pristatyta Kaimo parlamente iškelti pagrindiniai klausimai dėl savanorystės skatinimo. Parlamento dalyviai pasiūlė numatyti savanorių statusą užtikrinančias valstybines mokesčių lengvatas (pvz., atleisti nuo mokesčių išdirbus savanoriu ne mažiau 500 val. per metus ir pan.). Tokia patirtis taikoma Prancūzijoje kai savanoris moka sumažintą gyventojų pajamų mokestį. Daug dėmesio buvo skirta kaimo užimtumo didinimui bei socialinių paslaugų kaimo vietovėse plėtrai.   Beveik visos socialinių paslaugų įstaigos susitelkusios miestuose, nors dauguma asmenų, kuriems reikia pagalbos, gyvena kaime. Susitikime metu buvo pabrėžta, kad daugelyje Vyriausybės dokumentų pažymima socialinių paslaugų decentralizavimas, tačiau praktiškai tai sunkiai įgyvendinama. Nėra sukurtas atitinkamas mechanizmas, kaip NVO ir vietos valdžia turėtų bendradarbiauti organizuojant socialines paslaugas kaimo vietovėse. Buvo akcentuotas transporto ir kitų bendrųjų paslaugų poreikis. Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos atliktas tyrimas parodė, kad  kaime gyvenančiam  vienišam asmeniui labiausia trūksta pabendravimu, jam reikalinga pagalba buityje bei apsirūpinant maisto produktais. Susitikimo dalyviai kalbėjo, kad pasinaudojant LEADER priemonės galimybėmis daugelis kaimo bendruomenių 200-2013 metais susitvarkė patalpas, kurios anksčiau buvo apleistos ir nenaudojamas. Šiai dienai jos galėtų tapti neįgaliųjų, vaikų dienos centrų ar vyresnio amžiaus žmonių užimtumo centrais. Savivaldybės turėtų įvertinti galimybes perleisti didžiąją dalį savarankiškų funkcijų ne savivaldybės valdomiems juridiniams subjektams, o laipsniškai pereiti prie NVO teikiamų socialinių paslaugų. Susitikimo metu buvo išreikštas kaimo parlamento pasiūlymas viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad perkant paslaugas iš nepelno siekiančių asmenų būtų taikomas pirmumas kaip iš socialinių įmonių.

Iš ministerijos pusės išgirdome, kad naujajame 2014-2020 metų laikotarpyje pagrindiniai struktūrinės paramos pajėgumai bus skirti naujų bendruomeninių paslaugų ir bendradarbiavimo tinklų kūrimui socialinių paslaugų srityje, užimtumo skatinimo ir jaunimo problemų sprendimu. Ministerija yra pasiryžusi aktyviai bendradarbiauti su Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga ir numatyti pilotines savivaldybes, kuriose bendradarbiaujant su vietos valdžia dalį paslaugų perduoti kaimo bendruomenėms. Tikime, kad tai neliks tik gražus pažadas.

Kadangi suprantame, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal savo funkcijas neįgyvendins visų mūsų prašymų, birželio mėnesį numatomas susitikimas su ministro pirmininko kabineto atstovais, Seimo Kaimo reikalų ir socialinių reikalų ir darbo komitetu.

Reda Kneizevičienė

Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkės pavaduotoja