1.       ELARD pasisako už kaimo plėtros politikos krypčių jungimą

Visos vietos veiklos grupės ELARD organizacijoje laikosi LEADER metodo.
Vis dėl to, daugelis VVG nėra finansuojamos tik LEADER bendruomenės Iniciatyvos; dabar daugiau jų naudojasi plataus masto kaimo plėtros programomis.
Tokiose šalyse kaip Airija, Suomija, Ispanija, Portugalija ir Graikija VVG apima beveik visas kaimiškąsias vietoves ir tampa taip reikalingais centrais teikiant daugybę politikos krypčių vienoje vietoje.
ELARD mano, kad kiekviena kaimiškoji vietovė turėtų turėti VVG, kad tarnautų jos poreikiams. Jos taip pat yra idealus įrankis koordinuojant daugiau politikos krypčių Kaimo plėtros reglamentavime ir Socialiniam telkimui, Konkurencingumui ir Tvariai politikai.

2.       ELARD pasisako už žmonių vienijimą ir partnerystės kūrimą

Dar svarbiau nei politikos krypčių jungimas yra žmonių, kurių gyvenimus jos įtakoja, vienijimas. LEADER metodas yra unikalus tarp ES politikos krypčių tuo, kad vadovaujasi 50 proc. taisykle, pagal kurią ne mažiau kaip pusė VVG narių turi iš vietos bendruomenės.
Tipinėje VVG taryboje bus atstovai iš ūkininkų, aplinkosaugos organizacijų, moterų, jaunų žmonių, privačių įmonių, Valstybės agentūros ir išrinktųjų vietos valdžios atstovų. Per VVG struktūrą tūstančiai vietos žmonių turi aktyvų vaidmenį plėtojant savo kaimo vietovę.
ELARD mano, kad LEADER metodas gali pagerinti visų vietos veikėjų įsitraukimą.
ELARD pasisako už kaimiškasias vietoves, kurios yra konkurencingos, tvarios ir socialiai darnios

Per Europą, tūkstančiai VVG rodo, kad tai gali būti padaryta - su tinkamu požiūriu. Tai reiškia gerokai platesnį požiūrį į konkurencingumą ir inovatyvumą. Tai reiškia naujų būdų mobilizuojant unikalų žmogiškąjį, socialinį, ekonominį, kultūrinį ir aplinkosaugos potencialą, radimą kiekvienoje vietovėje.
Europinis LEADER II įvertinimas rodo, kad VVG sukūrė ar išlaikė virš 100 tūkst. Darbo vietų mažesniais kaštais nei kitos programos; jos sėkmingiau perėjo į privačias investicijas ir pritraukė daugiau savanoriškos darbo jėgos; jos įžiebė daugiau inovatyvumo ir sukūrė naują optimizmo pojūtį kaimo vietovių identitete ir įvaizdyje.
ELARD mano, kad LEADER metodas yra idealus įrankis užtikrinant, kad kaimo vietovės užryškintų savo pilną potencialą ir maksimizuotų jų indėlį Lisabonos darbotvarkėje visų ES piliečių naudai.

ELARD pozicija dėl ES kaimo plėtros politikos

ELARD mano, kad į ES kaimo plėtros politiką turi būti įtraukti bent šie komponentai:

1.       Žymus šaltinių kaimo plėtrai padidinimas, ypač LEADER tipo priemonėms, kurios pasiteisino lengvinant kaimo pertvarkymą.

2.       Didesnis dėmesys naudojant ir didinant pridėtinę kaimo turto vertę. Tvari kaimo ekonomikos plėtra yra priklausoma randant kaimiškąsias priemones kaimo problemoms spręsti ir neturėtų būti neigiamai veikiamas su trumpo periodo sprendimų atsirandančių iš sprendimų miestui.

3.       Didesnis kooperacijos tarp ūkininkų ir ne ūkininkų bendruomenių išryškinimas. Stabilus kaimo ekonomikos pertvarkymas reikalauja visų veikėjų bendro darbo partnerystėje. ES politika turi siekti lengvinti ir skatinti šį procesą ir vengti priemonių, kurios skatina konkurenciją ar konfliktus tarp kaimiškųjų interesų (pvz.: moduliacijos).

4.       Naujų santykių tarp miesto ir kaimiškųjų vietovių poreikio pripažinimas, paremtas geresniu tarpusavio įgimtų vertybių supratimu ir jų prisidėjimą, ar potencialaus prisidėjimo prie platesnės visuomenės. Tai turėtų įtraukti naujas priemones, siekiančias pritraukti miesto išteklius ir verslumą skatinant plėtrą kaimo vietovėse, kas yra labiau būdinga kaimui nei miestui.

5.       ES politika turi stengtis didintį ūkininkavimo ir kaimo vietovių bendrai, prisidėjimą saugant kraštovaizdį ir bioįvairovę, reikšmę. Reikšmė kaimo vietovių visuomenėje (bioįvairovei, poilsiui, oro ir vandens kokybei, maisto gamybai ir t.t.) turi įtakoti debatus ir diskusijas ES kaimo plėtros politikos tema. Žemės savininkų vaidmuo turi būti pripažįstamas atitinkamai.

6.       ES kaimo plėtros politika turi geriau plėtoti ir išnaudoti, bei sąveikauti  su kitomis ES politikos kryptimis (pvz.: regionine politika, energija, socialiniu ryšiu, verslu ar turizmu, aplinkosauga ir t.t.). Tokia sąveika turėtų būti geriau koordinuota ES lygmeniu. Visos ES politikos sritys turėtų pripažinti įgimtą kaimo vietovių vertės reikšmę Europos visuomenei ir įtraukti priemones padedant įgyvendinti ir saugoti šią vertę.

7.       LEADER požiūris, kuris dabar plėtojamas ir tobulinamas daugiau nei trijose programose, įrodė savo gebėjimą sukelti tikrą tvarią plėtrą kaimo vietovėse, kuria vadovaujasi pačios bendruomenės. Šis požiūris turi būti centrinis ateityje įgyvendinant ES kaimo plėtros politiką.