Kovo 1-ąją Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai. Politinės partijos, visuomeniniai rinkimų komitetai jau patvirtino kandidatų sąrašus ir iškėlė kandidatus į merus. Tačiau 2015-ųjų rinkimai sulaukia daugiausiai dėmesio būtent dėl kartu vyksiančių tiesioginių merų rinkimų. Pirmiausia svarbu pažymėti, kad pati tiesioginių merų rinkimų idėja suteiktų daugiau demokratijos Lietuvos politinei sistemai. Seimo Parlamentinių tyrimų departamento duomenimis, daugelyje Europos valstybių – Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje, Portugalijoje, Airijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Kipre, Rumunijoje, Bulgarijoje ir JAV – merai renkami tiesiogiai. Tai leis rinkėjams patiems spręsti, koks politikas geriausiai vertas atstovauti jų interesus. Tiesiogiai išrinktas meras bus tiesiogiai atskaitingas rinkėjams, o ne politinėms partijoms. Šie pokyčiai buvo atlikti nekeičiant Konstitucijos 119 straipsnio. Taigi, mero funkcijos be tam tikrų papildymų iš esmės nepasikeitė – jis ir toliau bus savivaldybės tarybos pirmininku, o už tarybos sprendimus atsako taryba kolektyviai. Neatskirta savivaldybės tarybos veikla nuo vykdomosios valdžios.

Būtinas Rinkimų sistemų demokratizavimas, o ne tuščiažodžiavimas apie „demokratija“ galintis sumažinti didėjančią visuomenės politinę apatiją ir jos nušalinimą nuo valstybės reikalų sprendimo

Kiekvienas Seimo narys prisiekia: „Prisiekiu būti ištikimas(-a) Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!“ O visa tai ar vykdo? Tautos atstovų rūpestis tik savo artima aplinka, priesaikos nesilaikymas, nieko gero nežada Lietuvai. Aukščiausiems valstybės vadovams, atstovams privalu tinkamai atlikti pareigas, taisyti savo klaidas, rūpintis, tartis su Tauta, ir tobulinti Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių bendravimo sąlygas-sutartį, ieškoti bendraminčių, o ne grasinti Tautai išstojimu iš ES. Kur vienodos konkurencingumo, paramos sąlygos tarp ES valstybių? Prisidengiant globalizacija, propaguojama nutautėjimo, žmonių gyvulėjimo (tradicinės šeimos – Valstybės ląstelės – pamynimas, kritinė krizė kultūros plėtroje ir kt.) apraiškos be atsakomybės Tautos, Tėvynės išlikimui, tai pavojinga ypač mažoms tautoms (valstybėms). Kodėl Lietuvos jaunimas neklausia, nesiaiškina priežasčių, kodėl turi palikti Tėvyne, kas kaltas, kodėl jaunimas išvaromas, o ne tokios kankinančios aplinkos sudarytojai neišvaromi iš Tėvynės? Valstybės valdymas, pradedant švietimu – visų lygių mokyklose, intelektualais, dvasininkija, žurnalistais, žiniasklaida, kultūra, teisingumu, teisėsauga, vykdomas be atsakomybės už pasekmes valstybėje, (netinkamai atliekama pareigos arba nevykdomos). Per Lietuvos Nepriklausomybės 25 metus emigravo dėl bedarbystės užsienin vos ne pusė gyventojų, visapusiškai galinčių dirbti tautiečių, o valdančiųjų, atstovaujančių Seime, Savivaldoje ir kt, išaugo vos ne dvigubai. Pusę jų reikia struktūriniai perkvalifikuoti ir įdarbinti Lietuvoje (pramonėje, versluose), nebus aktualu leidimai imigruoti darbuotojus iš trečiųjų šalių. Ryžtingai patobulinus Valstybės valdymo modelį, dalis grįš tautiečių namo į Tėvynę. Valstybę kuria piliečiai, o ne valdžios institucijos. Piliečių aktyvumas ir atsakomybė už savo šalies politinės sistemos demokratizavimo procesą, padeda tvirtėti demokratijai ir valstybės valdymo sistemai, ugdo piliečių pasitikėjimą valstybės institucijomis ir pačia Valstybe.

Reikia, kad kiekvienas Lietuvos bendruomenės ir Seimo narys pradėtų nuo savęs, pirmiausiai siekdami naudos Lietuvai, o ne asmeninės naudos sau, savo grupuotei (politinei partijai), savo artimai aplinkai, tuomet lengva bus priimti valstybiškus, protingus sprendimus, naudingus Tautai, kuriant gerovę Lietuvoje. Siekti išrinkti teritoriniai tiesiogiai pastovios moralės, atsakomybės, kompetencijos, garbingus žmones atstovauti Tautą, savo vietos bendruomenę. Sudaryti sąlygas dalyvauti valstybės valdyme jaunimui, būti išrinktiems atstovauti nors tiems, kuriuos globoja partijos. Žinotina, 71 viemandatininkas – Seimo narys, tiesiogiai išrinkti, atskaitingi Rinkėjams, yra Seimo dauguma, šie privalo teikti įstatymų projektus, pataisas atsižvelgdami į rinkėjų nuomonę.

Seimo nariai, kandidatuodami su savo programomis – įsipareigojimais į Lietuvos Respublikos Seimą, prisiekė, pasižadėjo visada ir visur remti piliečių iniciatyvas, didinti gyventojų socialinį vidutinio pragyvenimo sluoksnį, mažinanti atskirtį tarp valdžios institucijų ir piliečių, skatinti piliečių aktyvumą, remti finansiniai ne tik politines partijas, bet ir vietos bendruomenes, didinant pasitikėjimą valdžios institucijomis. Bendruomenės įsitikinę, kad jau seniai subrendo laikas demokratizuoti rinkimų sistemą, suteikiant visą valdžios galią, kontrolę visų lygių atstovų rinkėjams – „darbdaviams“. Tik rinkimų sistemų demokratizavimas, o ne tuščiažodžiavimas apie „demokratiją“ gali sumažinti didėjančią visuomenės politinę apatiją ir jos nušalinimą nuo valstybės reikalų sprendimo.

Praėjusiais metais atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad 76 proc. šalies gyventojų pasisako už tiesioginius merų ir kitų atstovų rinkimus.

Būtina tobulinti valstybės valdymą, pradedant savivaldos tobulinimu

Tikslinga Lietuvos Respublikos savivaldybių rinkimų ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymuose pakeisti rajonų /miestų rinkėjų atstovavimo normas – kvotas (ženkliai sumažėjo gyventojų skaičius – emigracija). 2015 m. Seimo sesijose būtina:

1. Pakeisti šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos savivaldybių rinkimų. Atstačius Lietuvos Nepriklausomybę, iki 1995 m. ir turėjome Aukščiausios Tarybos įteisintą dviejų pakopų vietos savivaldą (seniūnijos turėjo savivaldos teises) ir mažoritarinę (vienmandatę) rinkimų sistemą, t. y. visi deputatai (abiejų savivaldos pakopų ir Seimo) buvo renkami teritoriniu principu (kiekvienas atstovavo tam tikros teritorijos rinkėjams), tarp atstovų ir rinkėjų buvo grįžtamasis bendravimo ryšys. Esant tokiai savivaldos rinkimų sistemai, gyventojai aktyviau dalyvavo valstybės valdyme. 1995 m. ir vėlesniais metais Seimas pakeitė Savivaldybių tarybų ir Seimo rinkimų įstatymus, rinkimų sistemas prieštaraujančiomis Konstitucijos pagrindinėms nuostatoms žr. 119 str., 55 str. renka – „remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu“.

Monopolines viešąsias paslaugas priskirti savivaldai. Savivaldos priemonės pateisins tikslus. Valdančiosios daugumos ir komitetai bus formuojami išrinktų kompetentingų atstovų kandidatavimo rinkiminių tikslinių programų pagrindu. Veiklą kontroliuos atstovaujamų teritorijų rinkėjai.

2. Esminiai tobulinant Savivaldos įstatymą, siūloma įgyvendinti tokią rajonų/miestų savivaldos hierarchiją: vietos bendruomenė – seniūnijos bendruomenė – seniūnija – rajono/miesto meras – savivaldybės taryba – regiono savivaldos valdyba. Atskiriama vykdomoji ir nutarimus, sprendimus priimančioji valdžios.

2.1. Vietos bendruomenė (vietos bendruomenės taryba, pirmininkas – (seniūnaitis, nereikalinga savarankiška pakopa, įnešanti vietos bendruomenėse destrukciją), (kaimiškose seniūnijose yra po keletą vietos bendruomenių). Miesto seniūnijos vietos bendruomenėje yra po keletą dabartinių seniūnaitijų (gatvių, kvartalų, mikrorajonų), kur jų tiesiogiai išrinkti bendruomenės tarybos nariai sudarys seniūnijos vietos bendruomenės tarybą. Vietos bendruomenės galėtų gauti paramą ir iš valstybės biudžeto (sukaupto 2 (dviejų) procentų lėšų fondo Įstatymo nustatyta tvarka bei kaip ir biudžetinės partijos panašų finansavimą.

2.2. Seniūnija (seniūnijos bendruomenės taryba, pirmininkas (ją sudaro rinkti vietos bendruomenių pirmininkai, taryba priima sprendimus seniūnijos plėtros klausimais ir teikia vykdyti seniūno administracijai). Būtina pataisyti – priimti Bendruomenių steigimosi, tarybų išrinkimo, veiklos įstatymą, t. y. pataisyti Asociacijų steigimosi įstatymą, pagal kurį įsteigtos ir veikiančios Lietuvos vietos bendruomenės (jų yra daugiau 2000 vienetų), bei nevyriausybinės organizacijos, kurių veiklą reguliuos 2015 m. pataisytas, priimtas įstatymas.

2.3. Seniūnas renkamas tiesiogiai (galima kartu su savivaldybės tarybų rinkimais), kaip vykdomosios valdžios administracijos vadovas, o kitos administracijos aparato pareigybės skiriamos konkurso tvarka.

2.4. Seniūnija- teritoriniu principu jungia vietos bendruomenes. Seniūnija – juridinis vienetas turintis visas savivaldos teises ir yra rajono/miesto savivaldybės teritorinis struktūrinis vienetas. Tai yra vykdantis rajono (miesto) vidinę savivaldos decentralizaciją, turintis veiklos ir finansinį savarankiškumą, priartinantis viešąsias paslaugas prie gyventojų, vykdantis seniūnijos bendruomenės priimtais nutarimais numatytus svarbiausius darbus, teikia gerovės kūrimo pasiūlymus savivaldybei – atsižvelgti į jos kompetenciją.

2.5. Seniūnijos turi būti finansiškai savarankiškos: rajono/miesto biudžeto joms skiriama nuo 5 proc. iki 10 proc. savivaldybės biudžeto, priklausomai nuo suteikiamos kompetencijos (kompetencijos turėtų būti vienodos, o skirtis tik dėl seniūnijų dydžio, gyventojų skaičiaus, geografinės padėties, realios infrastruktūros ir kt. panašių dalykų.) – funkcijų. Turi būti numatyta nuo 5 iki 11 etatų (tai irgi priklauso nuo valdymo funkcijų). Seniūnijų etatų sąrašą tvirtina rajono (miesto) meras priklausomai nuo seniūnijos specifikos.

3. Tiesiogiai, slaptu balsavimu renkamas rajono/miesto meras – savivaldybės administracijos vadovas (vykdomosios valdžios vadovas – rajono miesto/miesto vadovas, – tikslintinas Konstitucijos 119 straipsnis), turintis „veto“ teisę priimtiems savivaldybės tarybos narių sprendimams, juos grąžinti pataisyti (organizuoti rinkėjų apklausas-referendumus ginčytinais klausimais tarp savivaldybės ir mero; „veto“ panaikina 2/3 tarybos narių).

3.1. Lygiagrečiai tiesiogiai, slaptu balsavimu renkami savivaldybės tarybos nariai. Miesto/rajono tarybos nariai renkami tiesiogiai, kad seniūnijose atstovauti gyventojams, ir vykdytų savo atstovaujamųjų seniūnijų rinkėjų valią. Jie atviru balsavimu renka miesto/rajono savivaldybės tarybos pirmininką (kandidatai teikia tikslinę veiklos programą kadencijos laikotarpiui), kitus savivaldybės atstovaujamojo aparato narius. Savivaldybės taryba priima nutarimus, sprendimus vadovaudamasi Konstitucijos, įstatymų, Vyriausybės nutarimų nuostatomis.

4. Regiono savivaldos valdyba (rajonų/miestų savivaldybių tiesiogiai išrinkti merai regiono teritorijoje. Regiono valdybos vadovas – valdytojas renkamas tiesioginiuose rinkimuose vienmandatėje regiono centrinėje rinkimų apygardoje (regiono teritorijoje). Rinkimai vykdomi tą pačia tvarka, kaip ir renkamas Prezidentas, tik regiono teritorijoje. Į regiono valdybos nuolatinį aparatą, konkurso tvarka bus priimti dirbti 7–13 techniniai aukštos kompetencijos, kvalifikacijos bei specializacijos specialistai pagal galimas Regiono plėtros kryptis. Regiono valdyba renkasi nerečiau, atsižvelgiant kaip vieną kartą per mėnesį (ar reikalus sprendžia nuotoliniu būdu). Regiono valdytojas, iš anksto suderintus (gautus iš merų) darbotvarkės klausimus svarsto su valdybos nariais, sprendžia strategijos plėtros klausimus regiono valdybai suteiktos kompetencijos ribose. Regionų valdytojai dalyvauja Lietuvos vyriausybės posėdžiuose bei Seimo posėdžiuose nagrinėjant aktualius Regionui klausimus valstybės kontekste, bus palaikomas ryšys ir su regione išrinktais Seimo narais. Regiono valdybos išlaidos apsiriboja 7–13 techninių specialistų, regiono valdytojo darbo užmokesčiais bei kitomis reikalingomis ribotomis valdybos aptarnavimo išlaidomis. Valdyba privalo daugumą klausimų spręsti informacinėmis technologijomis, nuotoliniu būdu.

5. Visų lygių savivaldos valdymo hierarchijų valdymo organai priima nutarimus, sprendimus laikydamiesi kompetencijų ribų, vadovaudamasi Konstitucijos, įstatymų, Vyriausybės nutarimų nuostatomis Lietuvos Respublikos kontekste ir atsakingai organizuoja gerovės kūrimą Lietuvoje. Patobulintas regionų valdymas, užtikrins geresnį tikslinį lėšų įsisavinimą, panaudojimą regionų plėtroje.

6. Visų lygių savivaldos išrinktieji atstovai, atstovaudami savo rinkėjams, privalomai vykdo juos rinkusiųjų Bendruomenių rinkėjų pilietinę valią bei atsakomybę ir bet kada yra atšaukiami, tik juos rinkusiųjų rinkėjų 2/3 (dviejų trečdalių) sprendimu. (Jų atšaukimas griežtai reglamentuojamas, kad nebūtų piktnaudžiavimo ir išrinkto piliečio terorizavimo bei korupcijos. Tai turi būti išimtiniai atvejai, atskirai aptarti, priežiūrą vykdo Vyriausioji rinkimų komisija per apygardos ar administracinį teismą.)

7. Visų lygių savivaldos hierarchinių pakopų veiklos kontrolę – audituoti veiklą, pavesti vykdyti Lietuvos Vyriausiojo kontrolieriaus tarnybai. Savivaldybėse bus panaikinamos savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos. Tai taikytina ir kitose valstybės institucijose. Tikslinga įvykdyti reorganizavimą – miestų savivaldybės apjungiant žiedines rajonų savivaldybes, suteikiant savivaldybei miesto pavadinimą (pavyzdys – Marijampolės savivaldybė).

Svarbus atsakingas rinkėjų požiūris į savivaldos rinkimus

Šie rekomendaciniai patarimai gali padėti susiorientuoti rinkėjams ir pretendentams į savivaldybių tarybų narius, merus savęs įsivertinimui, siekiant užtikrinti rinkimų visuotinumą, skaidrumą, viešumą. Rinkėjas visada teisus, tad rinkime asmenis tik kompetentingus, turinčius autoritetą rajono/miesto gyventojų aplinkoje, nors pagal dabar veikiančią Savivaldos rinkimų sistemą beveik neįmanoma tai padaryti. Savivaldybės tarybos nariais, merais gali būti asmenys, kurie:

- yra sulaukę nemažiau 25 metų, nemažiau kaip 5 pastaruosius metus gyvenę Lietuvoje;

- jeigu asmuo teistas, kandidatuoti gali ne anksčiau kaip po 8 metų nuo bausmės atlikimo, o apkaltos būdu praradę pareigas – ne anksčiau kaip po 12 metų. Jeigu vykdomas ikiteisminis tyrimas, asmenys nerenkami;

- nėra įrašyti dviejuose rinkimų sąrašuose;

- yra vietiniai (rinkimų) bendruomenės nariai, nemažiau 3 metų gyvenantys toje rinkimų apygardoje ir įrašyti jos rinkimų sąraše;

- nebuvę išrinkti daugiau kaip du kartus iš eilės, praleidę vieną kadenciją;

- vykdė programinius įsipareigojimus rinkėjams;

- turi aukštąjį išsilavinimą– nežemesnį negu magistro laipsnį merams ir bakalauro tarybos nariams ar jam prilygintą (teisės, ekonomikos, sveikatos, žemės ūkio, kultūros ir kitų profesijų atstovai);

- pateikę kadencijos laikotarpiui ir perspektyvą iki 15 metų savo veiklos programą Savivaldybėje (nemažiau 2-jų puslapių), kurioje įžvelgtų Vietos problemas bendravalstybiniame kontekste, jų sprendimo būdus, siūlytų Lietuvos gerovės kūrimo priemones Seimo nariams;

- į frakcijas pasižada jungtis savo deklaruotų programų principu;

- geros sveikatos, tinkančios Seimo nario pareigoms atlikti;

- nesusiję priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybėms;

- viešai pateikę visų partijų ir organizacijų sąrašą, kurių veikloje dalyvavę (įskaitant KGB struktūras), ir renkamas pareigas;

- pakeitę nedaugiau kaip dvi partijas per Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį (nuo 1990 m.);

- pateikę paskutiniųjų 25-kių metų profesinio užimtumo sąrašą (darbovietės, pareigos);

- pateikę deklaracijas apie šeimos registruoto turto dydį, jo įgijimas turėtų būti pateisinamas bei sumokėti valstybei pajamų mokesčiai;

- turi tvirtą požiūrį į tradicinę šeimą, moraliai tvirti, gyvena registruotoje santuokoje;

- sutinka, jeigu jis bus išrinktas rinkimų apygardoje, pasirašyti įsipareigojimą – sutartį su rinkimų apygardos bendruomenės atstovais, bei būti atšauktam rinkėjų valia, grąžinti mero, tarybos nario mandatą. Nevykdant įsipareigojimų – sutarties, apygardos rinkėjų bendruomenė, išrinkusi merą, tarybos narį ir surinkusi du trečdalius galiojančių parašų nuo balsavusiųjų už jį, gali inicijuoti Vyriausioje rinkimų komisijoje ar Apygardos ar Apygardos teisme suteikto mandato atšaukimą, jeigu negrąžina savo noru mero ar tarybos nario mandato;

- Lietuvos rinkėjų neryžtinga veikla, abejingumas, nedalyvavimas demokratiniais pagrindais valstybės valdyme per daugiau nei 20 metų niekur nenuvedė, per artimiausius 40 metų kai kas pasitaisys ir be mūsų menkų pastangų, tačiau nevisiems tą gerovę pamatyti. Reikia rinkėjams nedejuoti, daryti rimtas išvadas, sąžiningai atlikti darbdavio pareigą, parinkti darbininkus savivaldybes, Seimą ir pastoviai kontroliuoti, ką veikia išrinktieji.

Vincentas Jasiulevičius, valdymo sistemų specialistas, kont. tel. 861404676,  Vilnius