Š.m. spalio 12-15 d. Briuselyje vyko jau 13 atvirų durų diena. Šiais metais skirta Miestams ir regionams. Renginyje per keturias jo dienas vyko 140 seminarų 30 vietų, kuriuose dalyvavo 6000 dalyvių bei 600 pranešėjų iš viso pasaulio. LKBS atstovai dalyvavo 4 seminaruose bei įvairiose diskusijose suorganizuotose seminarų vietove cafe dissucion.

Žinoma , mus labiausiai domino BIVP įgyvendinimas miestuose bei kaimo teritorijose, o šiuo klausimu patirtimi pasidalijo Olandijos, Švedijos, Lenkijos ir Ispanijos atstovai.

Mieste įgyvendinama BIVP strategiją pristatė Hagos vieno rajono Scheveningen konsultantas Ton Overmeier. Šis rajonas garsus savo SPA bei garsiuoju Hagos uostu. BIVP tapo nauja priemone , kurią reikėjo įtikinti vietos politikus bei vietos žmones. Ji pradėjo veikti nuo balandžio 1 d. Pagrindinis BIVP strategijos tiklsas: uostas ir paplūdimys. t.y. darbo vietų kūrimas per verslo kūrimą vietos bendruomenei. Tam tikslui skirta 0,4 mln eurų. Tačiau pranešėjas pabrėžė , kad užtikrinti BIVP strategijos įgyvendinimą labai svarbu yra vietos bendruomenės įsitraukimas bei entuziazmas. Kitas pranešėjas ilgalaikis EK darbuotojas, o šiuo metu Švedijos kaimo plėtros tarybos vadovas O. Magnuson  pristatė Švedijos BVIP aktualijas ir prioritetus. Šiuo metu Švedijoje veikia 58 VVG . Pagrindinis dėmesys yra skiriamas darbo vietų kūrimui, nutolusiuose regionuose. Švedija  šiuo metu susiduria su labai opia pabėgėlių problema: į Švedija kasdien atvyksta 1000 pabėgėlių. Ir pagrindinis BIVP iššūkis yra juos integruoti į vietos bendruomenes. Pabėgėlius paskirto į regionus ir kartais gaunasi labai įdomios situacijos , kai 100 gyventojų turintis kaimas priima 200 pabėgėlių. Taip pat seminaro metu Lenkijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijos atstovė Joana Gerulska pristatė kaip Lenkija susidoroja su BIVP iššūkiais.  Lenkija įvertinusi praėjusių metų patirtį, griežtai nustatė VVG dydį nuo 15000 gyventojų. Įdomu pastebėti, kad Lenkijoje kaip ir Švedijoje, naudojant BIVP fondus,  projektuose reikia nurodyti iš kurio fondo, kuri išlaida bus padaroma, taip pat tai turi atsispindėti ir galutinėje ataskaitoje. Tai kol kas sukelia šiokių tokių nepatogumų. Ir jei Švedija tikisi jau nuo kito mėnesio visas paraiškas priimti ir apdoroti el. būdu, tai Lenkija dar vis  ieško būdu kaip tai padaryti. 

Pirmą kartą teko išklausyti World Wide projektų iniciatyvų, kurias pristatė Kinijos, Indijos, Japonijos, Kanados, Didžiosios Britanijos, Danijos bei Vokietijos ir Italijos atstovai.

Daugelis pristatomų projektų skirti žaliosioms technologijoms bei jų panaudojimui. Tačiau didelį įspūdį padarė Japonijos bei Leipcigo, Vokietijoje miestų partnerystė bei projektas skirtas transporto spūsčių mažinimui bei pagyvenusių žmonių integracijai į miesto gyvenimą. Pavyzdžiui Leipcigas per 16 m. tapo 4 didžiausias Vokietijos miestas, atgaivinęs senąsias Leipcigo kaip amatininkų ir menų miesto istoriją. O Japonijos miesto, turinčio 112 tūkstančius gyventojų, iniciatyvą paskatinti pagyvenusius žmones išeiti iš namų, atpiginant jiems transporto bilietus , bei įgyvendinant įvairias iniciatyvas tokias kaip seneliams su anūkais zoologijos sodo lankymas nemokamas pasiteisino su kaupu.

Apibendrinant visas iniciatyvas , norėčiau pacituoti JT atstovo p. P. Kulikausko žodžius: „ EK ar kiti fondai nediktuoja finansines sąlygas, o suteikia galimybę išbandyti kažką naujo“. 

LKBS pirmininkė Guoda Burokienė