Švedijos įmonių konfederacijos paskelbtame naujame pranešime pateikta išvada:”Politikai turi veikti greitai, tam, kad sustabdytų migraciją. Priešingu atveju dideli kaimiškieji regionai ir daug kaimo bendruomenių Švedijoje pavirs į ekonomines dykynes”.
“Kai kuriose kaimo bendruomenėse ši tendencija jau tapo tokia stipri, kad reikės nepaprastų priemonių, tam, kad grįžti prie ekonominio išlikimo. Kai kurios kaimo bendruomenės rizikuoja nustoti egzistavusios kaip nepriklausomos, teisiškai vientisos, jei valdžia nepradės veikti dabar” teigė pranešimo autorius Goranas Vikneris (Goran Wikner).
p. Vikneris teigė, kad politikai buvo labai susirūpino dėl priežasčių, kurios sąlygojo keliančią nerimą šiandienos situaciją.”Ši situacija atsirado dėl dešimtmečiais trukusio blogo elgesio su smulkiuoju verslu šioje šalyje ir padėtis negali būti pakeista per naktį. Mes esame padėtyje, kai daugeliu atveju nėra kelio atgal. Daugelyje bendruomenių gyventojų pagrindas yra toks trapus, kad įmonės nebenori ten pradėti naujo verslo”.
Situacija žymiai pagerėtų nebent didelėms pinigų sumoms įplaukus į kaimiškuosius regionus iš ES ir nacionalinių fondų. Per ateinančius septynerius metus daugiau nei 3,7 mlrd. eurų pateks į kaimiškuosius projektus per Kaimo plėtros programą. Šie pinigai yra priedas prie nacionalinės mokesčių perskirstymo programos padedant neturtingesnėms vietovėms.
Pirmieji ženklai
Pirmieji ženklai, kad bendruomenė yra ekonominiame nuosmukyje atsiranda tuomet, kai mokyklinio amžiaus vaikų kiekis nebegali palaikyti mokyklų.
“Bendruomenė, kurioje mažėja mokinių skaičius, neišvengiamai patirs krizę. Menkos mokyklos galimybės gali būti lemiamas faktorius šeimoms išvykti ir įmonėms, kurios svarstydamos dėl verslo įkūrimo tokioje vietoje pagalvos dukart prieš kuriantis” – teigiama pranešime.
Prasti skaičiai pranešime rodo, kad kai kurios bendruomenės rizikuoja prarasti 65 proc. mokyklinio amžiaus vaikų 2001 – 2016 metais.
Daugelis Europos susiduria su mažėjančios ir senėjančios populiacijos problema bendrai. To nėra Švedijoje. Šis klausimas išsprendžiamas nacionaliniu lygmeniu, vietos ir regioniniu lygmeniu. Problema yra didelė.
25 – 54 metų amžiaus grupės lygis, kuri yra darbo jėgos pagrindas, daugelyje kaimo bendruomenių nukris iki 25 proc. iki 2016 metų., kai tuo tarpu nacionaliniu lygmeniu šis santykis išliks santykinai stabilus – 39 proc.
Keturi iš dešimties išvyks
Blogiausiai yra Laksa (Laxa) bendruomenėje centrinėje Švedijoje, kurioje, manoma, kad iki 2011 m. neliks keturių iš dešimties pagrindinės darbingo amžiaus žmonių grupės.
28 iš 290 bendruomenių, žmonių skaičius 2011 metais, ateinančių į darbo rinką bus 50 proc. mažiau negu išeinančių.
“Bendruomenėse, kuriose disbalansas yra toks didelis ar didesnis, yra didžiulė rizika, kad darbo rinka žlugs” sakė p. Vikneris.
Imigracija nepadeda
Pranešime daroma išvada, kad imigracija nepadės pagerinti situacijos, nes daug imigrantų kartais turi ilgai laukti, kol gali įeiti į darbo rinką. Imigracija galės nebent subalansuoti emigraciją iš Švedijos ir sukelti konkurenciją atvykus darbo jėgai iš kitų rytų Europos šalių, tuo pačiu suintensyvinant darbą.
Nepaisant niūrios perspektyvos, p. Vikneris išlieka optimistiškas. “Kuo įvairesnis ir aktyvesnis yra verslas bendruomenėje, tuo daugiau darbo yra sukuriama, tuo pačiu sudarant galimybę dirbantiems žmonėms likti” – teigia jis.
| 
